„Skandalų nublokšti“: savivaldos rinkimų pirmasis turas

2015-03-15

Šiandien vykstant antrajam savivaldybių merų rinkimų turui, proga dar kartelį pakalbėti apie rinkimus naudojamės ir mes. O tiksliau, prisiminti norime kovo 1-ą dieną vykusį pirmąjį turą, kurio metu buvo išrinkti savivaldybių tarybų nariai. Būtent po šio turo nuskambėję rinkimų rezultatų klastojimo skandalai, pakartotinis balsavimas Trakuose, bei rinkimų rezultatų perskaičiavimas Klaipėdoje iškelia atvirą klausimą – ar mūsų miestams ir rajonams vadovaus tikrai tie žmonės, kuriems atidavėme savo balsus? O gal norintiesiems tapti savivaldos tarybų nariais, nėra taip svarbu pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, užtenka būti apsukriais ir turėti gebėjimų (ar galimybių) „variacijoms“ rinkimų biuleteniais?

Po kovo 1-ąją vykusių savivaldos rinkimų, žiniasklaidoje margėjo pranešimai apie galimus sukčiavimo atvejus, policijos sulaikytus asmenis ir pradėtus tyrimus, buvo nutarta perskaičiuoti balsus Klaipėdos savivaldybėje, o Trakuose – net anuliuoti rezultatus ir paskelbti pakartotinį balsavimą. Tačiau labiausiai stebina ne sukčiavimo atvejų buvimas (juk kur yra taisyklės, visuomet atsiranda norinčiųjų ir jas „apeiti“ ar sulaužyti), o būtent banalumas būdų, kuriais, įtariama, klastojami rinkimų rezultatai.

Pavyzdžiui, portalas delfi.lt, apie galimą rezultatų klastojimą Alytuje rašo:

„Alytaus rajone išaiškėjo naujas rinkimų klastojimo atvejis. Po rinkimų perskaičiuojant balsus paaiškėjo, kad vienoje apylinkėje [vienai] partijai mįslingai pridėti 55 balsai. […] Įtarimų kelia, kad iki pat ryto užsirakinusios balsus čia skaičiavo dvi [vienos partijos atstovės]. […] Įtariama, kad pirmojo rinkimų turo naktį [Alytaus rajono Eičiūnų rinkimų apylinkės pirmininkė] išleidusi namo kitų partijų komisijos narius pasikvietė kitą [savo partijos narę] iš kitos rinkimų apylinkės ir, kaip įtariama, į 55 tuščius biuletenius surašė kai kurių [savo partijos] atstovų pavardes“.

Ten pat taip pat priduriama:

„Esą rinkimų naktį rinkimų biuleteniai buvo suskaičiuoti 2 val. nakties, tačiau rinkėjų balsus rinkimų apygardai apylinkės pirmininkė perdavė tik 9 val. ryto. Įtariama, kad į pirmas vietas buvo surašyti kandidatai, už kuriuos rinkėjai nebalsavo“.

Kiek sumanesnį balsų klastojimo atvejį Trakuose tas pats portalas aprašo taip:

[Išankstinio balsavimo išorinių vokų] „plombos kartą jau buvo atplėštos ir paskui užklijuotos atgal, – konstatavo VRK narys. – Šioje apylinkėje, kur dabar esu, jų yra apie 100. Kitoje apylinkėje, kur buvau apsilankęs, buvo daugiau nei 30, dar kitoje – 13. Skaičiai yra pakankamai nemaži ir galimai reikšmingi. […] Ar buvo pažeistas vidinis vokas – mes dar nematome“, – sakė VRK narys, neatmesdamas ir galimybės, kad vidiniai vokai buvo ne pažeisti, o sukeisti“.

Šokiruoja tai, kad tokioms machinacijoms nereikia net didelės išmonės. Rinkimuose dalyvaujančiai partijai, visuomeniniam komitetui ar kandidatui užtenka turėti keletą (ar kelias dešimtis) „ideologiškai atsidavusių“ pasekėjų rinkimų komisijoje. Na, gal dar ir juos truputį, žargoniškai tariant, „patepti“ keliais eurais. Voila! – rinkimai laimėti, piliečių valia išreikšta, reikiamas kandidatas (-ai) savivaldybių tarybose į postus susodinti. Ir visi laimingi, bei patenkinti?

Nors viešai kritikuotos, VRK puslapio lankytojai šiai komisijai yra ištikimi ir jos darbą vertina palankiai.

Šiame fone nublanksta ir diskusijos apie visuomeninių komitetų dalyvavimą savivaldos rinkimuose. Žodis „partija“ jau seniausiai yra tapęs pačiu nešvankiausiu keiksmažodžiu lietuvių kalboje. Tad bet kuris žmogus, kurį galima apibūdinti panaudojant ir šį žodį (tarkime, X partijos narys) automatiškai ir vienareikšmiškai yra jei ne nusikaltėlis ar vagis, tai bent mažų mažiausiai įtartinas tipelis. Tačiau visuomeniniai komitetai, taip gausiai dalyvavę savivaldos rinkimuose, nešė naują viltį – pagaliau į valdžią eina ir pilietiškai susikomplektavę ko-mi-te-tai.

Deja, rinkimų skandalai aptemdo ir visuomeninių komitetų teikiamus lūkesčius. Balsavimo biuletenių klastojimo atvejai kelia dvejonę, kad nuo dalies partijoms keliamų reikalavimų atleisti, komitetai gali tapti tik dar patrauklesniu įrankiu savo interesus politikoje įtvirtinti trokštantiems asmenims. Pirmiausiai tiems, kurie gali pasinaudoti rinkimų organizavimo trūkumais ir tiesiog „užsipirkti“ tuščių biuletenių, bei pasisamdyti žmonių, norinčių ir galinčių tuos biuletenius sužymėti ir sudėti į reikiamas krūveles rinkimų metu.

Tad po savivaldos rinkimų pirmojo turo nuskambėję rezultatų klastojimo atvejai  palieka atvirą klausimą: ar kažkas negerai tik su balsavimo komisijom, ar su balsavimo procedūra apskritai? O gal dėl visko galima kaltinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (sutr. – VRK)? Nors ji ir ginasi, kad gaudyti ir bausti pažeidėjus yra policijos darbas, tačiau pažerti kritikos VRK, kaip rinkimų organizatoriui, tikrai yra dėl ko.

VRK jau viešai sukritikavo ir Lietuvos Prezidentė, viešai pareiškusi, kad: „Pažeidimų daugėja, VRK reakcija yra pavėluota, o kartais matome, kad jos ir iš viso nėra. Todėl, manau, tiek man įstatymų leidybos prasme, tiek ir Seimui reikėtų galvoti galbūt net apie VRK ir jos vadovybės atnaujinimą prieš 2016 metų rinkimus. Nes pažeidimai prieš kiekvienus rinkimus vis didėja. Jie tampa įvairesni. Deja, VRK [darbo] kokybė, sakyčiau, prastėja, o  ne gerėja“.

Na, o mes tik galime pasiūlyti VRK patarimą, jog vertėtų ne tik leisti dalyvaujantiesiems rinkimuose deleguoti savo stebėtojus į rinkimines apylinkes, bet ir apmokėti šių žmonių darbą centralizuotai, per VRK. Galbūt tuomet partijų, komitetų ir kandidatų rinkimams skirtos lėšos (jie ne visos, tai jų didesnė dalis) bus nukreiptos ne į rinkimų (ne)skaidrumo priežiūrą, bet ten, kur ir turėtų būti – savo meilės ir atsidavimo rinkėjams reklamą.

Rūta Geležinė, remiantis delfi.lt, lrt.lt ir vz.lt inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *