2015-03-16 
Kaip daugelis turbūt pamenate, paskutinieji 2014 metų mėnesiai švietimo darbuotojams itin „karšti“. Nesėkmingai vykusios derybos tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei profsąjungų išprovokavo pedagogus sukilti ir savo teises ginti streiku. Tuometinė situacija atsispindi ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamoje 2014 metų streikų statistikoje.
Nuaidėjus švietimo darbuotojų streikams, informacija, kiek vis dėl to pedagogų išreiškė savo valią streiku, įvairiuose šaltiniuose smarkiai skyrėsi. Savivaldybių, bei Švietimo ir mokslo ministerijos (sutr. – ŠMM) skelbiami duomenys apie streike dalyvavusias švietimo įstaigas (mokyklas ir darželius), bei streikavusių darbuotojų skaičius su profesinių sąjungų turimais duomenimis smarkiai nesutapo. Jei profsąjungas mėgstama kaltinti šių skaičių „išpūtimu“, tai oficialias mokyklų, savivaldybių ir ŠMM pozicijas galima įtarti jų mažinimu.
Kadangi nėra nurodoma, kaip buvo surinkti Statistikos departamento pateikiamo duomenys (remiantis savivaldybių, mokyklų pateikiama informacija, atliekant savarankišką tyrimą ar pan.), juos vertinti derėtų atsargiai. Nepaisant to, kviečiame ir Jus pasižvalgyti kaip 2014 metų streikai atrodė Lietuvos kontekste.
2014 metai streikais
Taigi, Statistikos departamentas skelbia, kad 2014 metais Lietuvoje buvo surengti 78 streikai. Visi jie įvyko metų pabaigoje – lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Daugiau nei pusė jų – 45 – buvo įspėjamieji streikai. Streikuose vidutiniškai dalyvavo 1 591 darbuotojas, didesnė dalis (898), vėlgi, dalyvavo įspėjamuosiuose streikuose.
2014 metais streikavo švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys valstybės sektoriaus ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, taip pat sportinio ir rekreacinio bei kultūrinio švietimo įstaigose. Streikai apėmė 8 apskritis ir 18 savivaldybių.
Dėl streikų nedirbtas darbo laikas sudarė 1 714 darbo dienų, iš jų 296 darbo dienos nedirbtos dėl įspėjamųjų streikų. Vidutinė streiko trukmė sudarė 2,05 darbo dienos, įspėjamojo streiko – 0,33 darbo dienos.
Streikavusios švietimo įstaigos kėlė šiuos reikalavimus: atstatyti sumažintą mokinio krepšelį ir bazinės mėnesinės algos dydį, sumažinti mokinių skaičių grupėse, gerinti pedagogų socialines garantijas ir kt.
Aktyviausiai savo teises gina švietėjai
Įdomu tai, kad nuo tada, kai buvo pradėta rinkti statistinė informacija apie streikus (o tai įvyko 2000 metais), 98,9 procentus visų streikų surengė švietimo įstaigos, o švietimo darbuotojai sudarė 95,2 proc. visų streikavusių darbuotojų. Tad galima drąsiai teigti, kad pedagogai išlieka aktyviausiai savo teises ginančia socialine grupe.
Iš viso, 2000-2014 metais Lietuvoje surengti 635 streikai, kuriuose dalyvavo 27,2 tūkst. darbuotojų.
Pasaulinės tendencijos panašios
Vidutinis dėl streikų nedirbtas darbo laikas
Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija apie mažėjančius streikų skaičius sutampa ir pasaulinėmis tendencijomis. Pavyzdžiui, streikų mažėjimo tendenciją JAV dar 2013 metais užfiksavo nepriklausomas šios šalies dienraštis ThinkProgress.
Tuomet jis rašė, kad prieš 40 metų JAV per metus įvykdavo vidutiniškai po 289 streikus, kuriuose dalyvaudavo 1000 arba daugiau darbuotojų. Tuo tarpu dešimtajame dešimtmetyje (1990-2000m.) šis skaičius nukrito iki 35 tokių streikų per metus, o 2009-aisiais jų buvo ne daugiau nei 5.
Mažėjantis streikų skaičius JAV siejamas su mažėjančia naryste profesinėse sąjungose, o ši tendencija, savo ruožtu, siejama su vis augančia ekonomine nelygybe JAV. Kaip pastebi Think Progress, mažėjant JAV profsąjungų narių skaičiui, atitinkamai mažėja ir šios šalies viduriniosios klasės pajamų dalis. Tad kaip pastebėjo vienas šio straipsnio komentatorius: „Profsąjungų mažėjimas reiškia atlyginimų mažėjimą. Taškas“.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis Lietuvos statistikos departamento, Think Progress ir CNN inf.