Paslapties šydas kyla: aiškėja naujojo Darbo kodekso projektas

2015-03-19

Šią savaitę pradėjo aiškėti naujojo Darbo kodekso projektas. Iki šiol gandais ir mitais jau spėjęs apaugti projektas pasiekė Trišalę tarybą, o spaudoje sumirgėjo socialinio  modelio projektą komentuojantys  straipsniai. Tiesa, bent jau kol kas, didelių naujienų tarp komentarų nepasitaikė: projekto sumanytojai ir darbdaviai ploja iš džiaugsmo katučių,  o dirbančiuosius ir jų atstovus pila šaltas prakaitas.

Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (sutr. SADM) inicijuotas socialinio modelio projektas – įtraukiantis iš kardinalias Darbo kodekso pataisas – buvo pateiktas Trišalei tarybai ir socialiniams partneriams.

Įspėjimo laikotarpis:                      Siūloma, kad kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus – 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos – 2-3 mėn. Dabar Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.

Kalbant apie Darbo kodekso perrašymą, jau dabar aiškėja, kad bus mėginama atsisakyti normuoto darbo dienos laiko, vietoje jo paliekant 40 valandų darbo savaitę, paprastinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą, bei gerokai sutrumpinti įspėjimo terminą ir išeitinės išmokos dydį atleidžiamiems darbuotojams.

Išeitinės išmokos:
Siūloma išeitines išmokos dydį padaryti 1 mėnesio, o jei  darbuotojas dirba trumpiau nei metus – dviejų savaičių atlyginimo dydžio. Dabar  Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių.

Šie pakeitimai itin neramina profesines sąjungas. Kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gražbyliauja, kad pakeitimai bus naudingi visiems, nes „darbdaviai su darbuotojais sutars dėl abiem pusėm naudingų […] darbo santykių“, profsąjungos pastebi, jog realybėje tai reiškia, kad sau patogias taisykles nustatys ta pusė, kuri darbo santykiuose turi daugiau galios – t.y. darbdavys.

Kuriamo socialinio modelio pataisos palies ne tik Darbo kodeksą, bet  SODRĄ, bei dirbančiuosius savarankiškai.

Verta pažymėti, kad socialinį modelį (kuriame – ir naujasis Darbo kodekso projektas) kuria mokslininkų grupė, drąsiai eskaluojanti, jog remiasi užsienio šalių patirtimi. Į darbo santykius keičiančio modelio kūrimą nebuvo įtraukti darbuotojų atstovai – profsąjungos, galinčios „popieriuje“ gražiai skambančius teorinius pasvarstymus ir idėjas palyginti su tikrajai situacija Lietuvos darbo rinkoje, o ypatingai su darbdavių ir darbuotojų santykiais.

Spaudos pranešimuose tvirtinama, kad SADM tikisi jau po poros mėnesių projektą išvyksti LR Seime.

Parengė Rūta Geležinė, remiantis BNS, Delfi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  ir Socmodelis.lt inf.

 

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *