Apie sosmodelį: kodėl šiaušiasi profsąjungos? (II dalis)

2015-04-08

Teikiamas darbo kodekso projektas dažnai apibūdinamas žodžiais „šiuolaikiškas“, „liberalus“, „pažangus“ ir t.t. Tačiau vieša paslaptimi jau tampa žinia, kad šiuo projektu stiprinamos darbdavių teisės, o dirbantieji paliekami dar nestabilesnėje padėtyje nei iki šiol. Kaip rašėme šio straipsnio pirmojoje dalyje, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis šį projektą vadina avantiūra ir išvardina keletą priežasčių, kodėl.

Projekto avantiūra pasireiškia tuo, kad „tikėtis ,,blitzkrieg“ socprojekto atsitiktinės sėkmės parlamentinėje respublikoje galėjo tik kažkur labai skubantys, nuo realybės atitrūkę asmenys, ignoruojantys esminę reformos sėkmės požymį – konstruktyvias diskusijas. Jų nebuvo“ – sako LPS „Sandrauga“ pirmininkas.

Jis pabrėžia, kad kai kurių, kad ir garsių, politikų kvietimas diskutuoti, analizuoti, svarstyti naujojo sosmodelio teiginius, reiškia tolesnį visuomenės kiršinimą, skatinant emigraciją ir didinant žmonių baimę dėl ateities, įvels žmones ir profesines sąjungas į beprasmį konfliktą.

Taigi, kokias pagrindines problemas galima įžvelgti teikiamame socialinio modelio projekte, o ypatingai jo dalyje, skirtoje Darbo kodekso pakeitimui?

Didinama atskirtis ir skurdas

Vienareikšmiškai DK projekte dar labiau sustiprinamos darbdavio teisės ir pozicija.  Paskutiniais metais, esant didžiuliam darbo ginčų skaičiui, kuriuose sprendžiamas  dirbančiųjų uždirbtų pinigų išmokėjimo klausimas, akivaizdžiai įrodo valstybės, darbo inspekcijos kontrolės funkcijos, prevencinio darbo nebuvimą ir piliečių beteisiškumo didėjimą. Nėra vertinimų kaip dar didesnio beteisiškumo įteisinimas paveiktų piliečių padėtį ir emigraciją.

Projektas destabilizuojantis visuomeninę situaciją

Projekto autoriams ignoruojant  visuomenės moralės principus, esamas  dirbančiųjų minimalias teises,  žmonės neišvengiamai bus sukiršinti ir ims ginti savo socialines garantijas ir teises visomis priemonėmis. Socmodelio autoriai nenumatė  ir neįvertino galimų pasekmių.

Projektas su korupcijos požymiais

Socialinis modelis ruoštas iškreipiant teisingumo sąvoką,  slapti veiksmai dėl jo ruošimo grupės sudėties ir kainos suderinimas patvirtina beatodairišką  asmeninės naudos siekimą. Suinteresuotų asmenų naudą turėtume suprasti ne tik materialine prasme.

Amoralus ir avantiūristiškas

SADM ministrė A.Pabedinskienė ir dalis mokslininkų aiškiai žinojo ir suprato pagrindinį slaptai rengtojo projekto tikslą – dar labiau sustiprinti darbdavio teises darbuotojo sąskaita, ženkliai panaikinant socialines garantijas, padidinant išnaudojimą. Akivaizdu, kad galiojantiems teisės aktams minėta ministerija turi galimybę teikti įstatymų projektus, bet šioje situacijoje savo teise ir prievole nepasinaudojo.

Apibendrindamas savo išsakytus teiginius, K. Juknis priduria: „Vienintelis kelias išeinant iš šios destrukcinės padėties yra socialinių partnerių aktyvios derybos dėl esamo darbo kodekso ir kitų įstatymų straipsnių būtino pakeitimo. Visos kalbos ir pastabos pasiliekant klaidingame kelyje tik papils žibalo į neišvengiamą nesantaiką Lietuvos visuomenėje“.

Parengė Rūta Geležinė, LPS „Sandrauga“ inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *