Kam norisi prailginti mokslo metus?

2015-04-13

„Kam norisi prailginti mokslo metus?“  – toks pagrindinis klausimas su profesinių sąjungų atstovais diskutuotas Švietimo ir mokslo  ministerijoje  (ŠMM). Darbo grupė vadovaujama  Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus Aido Aldakausko parengė ir pristatė Ugdymo plano ir mokslo metų trukmės koregavimo 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metais  viziją.

ŠMM pasitarime profesinių sąjungų ir ministerijos atstovai aktyviai diskutavo, ar Lietuvoje reikia prailgti mokslo metus, bei kaip tokia naujovė galėtų atsiliepti vaikams ir mokytojams.

ŠMM atstovų požiūriu, pagrindiniai faktoriai, turintys įtikinti mokytojus ir mokinius ilginti mokslo metus Lietuvoje ( 5 ir 15 dienų)  būtų  šie:

  • Tolygiai paskirstyti vaikų mokymosi ir mokytojų darbo krūvius;
  • Mažiau ,,pamiršti“ per trumpesnes atostogas, mokytojas mažiau skirs laiko kartojimui;
  • Giliau išmokti, nes dalyko programos nekeičiamos, ,,mokytojo nespaus laikas“;
  • Daugiau laiko bus gebėjimams ugdyti;
  • Daugiau laiko refleksijai ugdymo procese, prasmingai užimti mokinius birželio mėnesį;
  • Socialinių problemų, susijusių su mokinių užimtumu sprendimo  birželio mėnesį.

Korektiškai pradėtos diskusijos, kartais peraugdavo į aršią argumentų priešpriešą, ko pasekoje pastabos ir argumentai liko naudingi visoms suinteresuotoms pusėms. A. Aldakauskas dažnai rėmėsi užsienio šalių praktika, prašė pasitarimo dalyvių ieškoti teigiamų dalykų siūlyme ir neskubėti sakyti ne.

Visgi patyrusių pedagogų, profsąjungų atstovų pateikti argumentai dėl programų ištęstumo, valandų trūkumo atskiriems dalykams ir kiti faktiniai duomenys akivaizdžiai  pademonstravo, kad kol kas ministerijos  sumanymas ilginti mokslo metus Lietuvoje yra tik noras eksperimentuoti su mūsų švietimiečiais ir vaikais – baigiantis susitikimui pastebėjo Lietuvos profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Kokio lygio diskusijos vyks ateityje, kokius skaičiavimus pateiks socialiniai partneriai ir koks bus rezultatas parodys laikas.  Šiuolaikiška yra tai, kad ŠMM vadovai, specialistai gerbia demokratinius principus, diskutuoja su socialiniais partneriais ir neužsidaro, nesislepia nuo žmonių. Tokio elgesio iš Švietimo ir mokslo ministerijos vertėtų pasimokyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovei bei kitiems veikėjams, kurie versdami svarstyti slapta gimusius projektus niekaip negali išsivaduoti iš sovietinio  anochronizmo.

Rūta Geležinė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *