2015-05-03 
Nieko keista, kad darbuotojų atstovai stoja piestu prieš dirbančiųjų garantijas drastiškai mažinantį DK projektą. Tačiau praėjusią savaitę profsąjungų organizuotame forume išklausėme ir darbdavių pusę, mėginusią atsakyti į klausimą „ar pakeitus esamąjį Darbo kodeksą tikrai padaugės darbo vietų ?“ Deja, jų atsakymai nenuteikia optimistiškai.
Paskutinę balandžio dieną profesinių sąjungų organizuotame forume susitikome su kitų profsąjungų, darbdavių organizacijų, bei valstybės atstovais aptarti socialinio modelio projekto, kuriame – ir Darbo kodekso (sutr. – DK) pakeitimai. Forumo metu darbdavių organizacijų atstovų buvo klausiama „ar tikrai socialinis modelis padidins užimtumą, sukurs naujas darbo vietas?“.
Socialinio modelio kūrimą inicijavusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrė A.Pabedinskienė prašė ragino dalyvius diskutuoti apie projektą. Deja, ministrės nuomone, tai daryti derėtų paslapčiomis, o viešai „išeiti su viena nuomone“. Džiugu, kad pagaliau ir ji įžvelgė grėsmes visuomenės saugumui ir santarvei. Tačiau ar tokios „paslaptingos“ diskusijos būtų skaidrios ir sąžiningos visų, kuriuos paveiktų DK keitimas, atžvilgiu – tai jau kitas klausimas.
Atsakydami į šį klausimą, dauguma darbdavių kalbėjo apie sunkią konkurenciją su įmonėmis, kurios nesilaiko dabar galiojančio DK nuostatų, o kartais – verčiasi iš nelegalaus darbo. Kitaip tariant, vardino vadinamojo „šešėlio“ sukeliamas problemas ir pasakojo, kiek nuostolių patiria dėl nesąžiningų konkurentų. Jų nuomone, liberalizavus Darbo kodeksą, tos įmonės, kurios sąžiningai laikosi dabar galiojančio DK reikalavimų, galėtų lengviau konkuruoti su tomis, kurios nesilaiko, o tai skatintų naujų darbo vietų kūrimą, didesnius atlyginimus ir t.t.
Tačiau nors argumentacija apie didesnius atlyginimus, kaip grybai po lietaus dygstančias darbo vietas ir panašias gėrybes skamba labai gražiai, pagrindinė problema, kurią LPS „Sandrauga“ atstovės įžvelgė darbdavių pozicijoje – tai būtent noras konkuruoti su šešėliu:
„Taip, šešėlinė ekonomika, nelegalus darbas ir DK nesilaikymas yra realiai egzistuojančios ir sunkius padarinius sukeliančios problemos. Tačiau dabar, kad ir kiek tokių įmonių bebūtų, tai yra nelegalu. Mes, kaip profesinė sąjunga, giname ir atstovaujame žmonės, kurių darbdaviai mėgina – ir apgaudinėja – savo darbuotojus, bei nesilaiko DK reikalavimų. Ir situacija po truputį keičiasi į gerąją pusę“.
Tačiau jeigu darbo kodeksas net nereikalautų, pavyzdžiui, laiku mokėti atlyginimo darbuotojui, padaugėtų įmonių, kurios jo ir nemoka laiku. Kitaip tariant, „sąžiningos įmonės konkuruotų pagal rinkos dėsnius“. O ką tuomet reikėtų sakyt skriaudžiamiems žmonėms? „Rinka didelė, yra kitų darbų vietų, eik ir ieškok naujo darbo, kaskart susidūręs su problema?“
Tiesa, jei būtų priimtas DK projektas, darbuotojų teises ir garantijas liktų galimybė įteisinti per kolektyvines sutartis. Ir nors tolimoje ateityje tai galbūt ir pasiteisintų, iškyla dar vienas rimtas retorinis klausimas – ar iki to laiko Lietuvoje dar beliktų dirbančiųjų?
Kitoje dalyje: kodėl kolektyvinės sutartys neišgelbės socialinio modelio projekto
Parengė Rūta Geležinė