Norvegijos profesinių sąjungų konfederacijos ,,LO” veikla gali būti pavyzdys ,,Sandrauga”

 2013-04-05

Dėl Norvegijoje susiklosčiusių tam tikrų tradicijų, priklausymas profesinėms sąjungoms yra daug didesnis. “LO” duomenimis, sąjungai priklauso maždaug 850 000 narių, tai yra apie 20% Norvegijos populiacijos. Lietuvoje tikslių duomenų nėra, tačiau bendrai visoms profesinėms sąjungoms priklauso apie 10-13% dirbančiųjų. Turint omenyje jog “LO” buvo įkurta 1899m., o”Sandrauga” 1999 m., nenuostabu, jog dydžio ir įtakos skirtumai tokie dideli.

“LO” vadovybė susideda iš šešių asmenų, kurie atstovauja įvairias profesijų sritis, aptaria pensijų klausimus, problemas susijusias su jaunimu ir studentais, rūpinasi tarptautiniais klausimais, lygiomis galimybėmis, švietimo ir profesinio tobulinimo politika. “Sandraugos” vadovybę sudaro penki asmenys ir 138 organizacijų komitetų pirmininkai. Organizacijos politika jaunimo klausimu yra kiek kitokia – organizacijos siekis yra mažinti emigraciją, siekiant bendro dialogo ir veiksmų kartu su politikais. “Sandrauga”, skirtingai nuo “LO”, neskirsto darbuotojų į šakas, tačiau gina ir atstovauja apjungdama sektorius. “LO” yra kiek detalesni, išskirdami įvairių profesijų pareigūnus ir būtinybę specifiškai juos atstovauti. Lygiai taip pat profesinės sąjungos nariai atstovaujami pagal lytis, siekiant kovoti prieš diskriminaciją, bei amžių, norint užtikrinti adekvačias darbo sąlygas, bei pensijų kaupimą. Tokius skirtumus aiškinčiau tuo, jog šalyse akcentuojamos skirtingos su darbo sąlygomis susijusios problemos ir skirtingi darbuotojų poreikiai.

“Sandrauga” akcentuoja savo veiklą per socialinį dialogą, kolektyvines derybas teisinę pagalbą ir konsultaciją, bei kitas aktyviąsias teises darbo ginčus, teisminius procesus, bei kraštutines priemones. Tuo tarpu “LO” yra nukreipti daugiau į derybinę pusę ir akcentuoja, jog jų sąlygos yra įgyvendintos. “Sandrauga” save pabrėžiant daugiau kaip įrankį, pasiekti tikslų, tokių kaip socialinės garantijos, darbo užmokestis, teikiant teisines paslaugas ir paramą dirbantiesiems. “LO” save pristato daugiau kaip privilegiją. Norvegai save akcentuoja kaip garantą, jog darbuotojas gaus užtikrinto dydžio atlyginimą už viršvalandžius, tam tikras garantijas dėl pensijos, privilegijas siekiant išsilavinimo ir daug kitų. Tai vėlgi yra savotiško įdirbio ir ilgametės veiklos klausimas. Neabejoju, jog “Sandrauga” pasiekus dar platesnį atstovavimo ir kolektyvumo lygį, veiklos pobūdis  gerokai keisis.

“LO” pabrėžia finansinės paramos būtinybę. Akcentuojama, kad prastai finansuojama arba finansiškai priklausoma organizacija negali pasiekti savo tikslų. Yra teigiama, jog kiekvieno nario pareiga ir privilegija prisidėti prie sąjungos, veikiančios už jo gerovę.“Sandrauga”kol kas neduoda laisvos pasirinkimo pozicijos kaip LO, nes nariams privalomai atskaitomas nario mokestis 1% už kurį išlaikomas visas administracinis aparatas, vykdoma veikla ir darbuotojų interesų gynyba.

,, Sandrauga“nariams, nario mokestis nariui pageidaujant, atskaitomas anonimiškai, darbdavio neinformuojant. Tokia praktika pasiteisina ypatingai privačiose įmonėse, bendrovėse, nes nesukelia nereikalingų emocijų darbdaviui,sutaupoma laiko, nepaliekama galimybės darbdaviui piktnaudžiauti teise. Pažymėtina, kad ,,Sandrauga“ vienintelė profesinė sąjunga Lietuvoje naudojanti saugų ir efektyvų profesinės sąjungos nario atskaitymo būdą.

Norvegijos ,,LO“ klausimų dėl darbuotojų diskriminavimo už priklausymą profsąjungai nėra, nes dirbančiųjų kova ir vyriausybės politika suformulavo kito lygmens taisykles, kurias tiek ,,Sandrauga“ tiek kitoms Lietuvos profsąjungoms teks pasiekti.

Kipras Kalnietis

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *