Trišalė taryba švenčia 20-metį. Linkėsime jai dar 20?

2015-05-15

Lietuvos Trišalė taryba švenčia savo veiklos 20-metį. Šiai progai paminėti Seime buvo surengta konferencija, kurios metu Premjeras teigė, kad „Trišalė taryba įsitvirtino Lietuvos visuomeniniame gyvenime kaip įtakinga organizacija, mokanti derėtis ir derinti darbuotojų, verslo bei valdžios interesus“.  Tačiau ar savo 20-metį švenčiančiai organizacijai tikrai verta palinkėti dar 20-ties tokių pat metų?

Apie iš darbdavių, profsąjungų ir vyriausybės atstovų sudarytą tarybą dažniausiai skaitome spaudoje tuomet, kai ji svarsto „MMA“ didinimą, o pastaruoju metu – ir Darbo kodekso projektą. Tačiau tikroji jos reikšmė, bent teoriškai, yra kur kas didesnė.

Trišalė taryba, tai bendradarbiavimo forma, kurioje Lietuvos Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai keičiasi nuomonėmis ir ieško visus tenkinančių sprendimų ekonominiais ir socialiniais klausimais. Pvz.: dėl minimalios algos, darbo laiko keitimo.

Trišalė taryba galėtų būti veiksminga priemonė, užtikrinanti socialinį dialogą Lietuvoje aukščiausiu – valstybiniu – lygmeniu, nes leidžia atvirai išsakyti skirtingas nuomones ir surasti ekonominių socialinių problemų sprendimus.

Tačiau pastaruoju metu taryba sulaukia kritikos net iš pačių profsąjungų. Apie mažėjančią tarybos įtaką leidžia numanyti tokie faktai kaip nebeveikiantis jos internetinis puslapis, bei Trišalės tarybos sekretoriato prijungimas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taupant vyriausybės lėšas.

Štai PN cituoja tokį tarybos pirmininkės Gražinos Gruzdienės pasisakymą apie sekretoriato panaikinimą ir dabartines tarybos „darbo“ sąlygas:

Anot G. Gruzdienės, […] vykstant daugybei posėdžių nespėjama net rašyti ir derinti protokolų. Mat tarp Trišalės tarybos posėdžių nuolat posėdžiauja ir prie šios tarybos įkurta Darbo santykių komisija“.

Tuo tarpu Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kritikuoja kiek gilesnes šios tarybos problemas. Tai – jos sustabarėjusi sudėtis (tarybai priklauso net nebeegzistuojančios LDF atstovai, taip iškeliant pagrįstą abejonę dėl atstovavimo profsąjungoms teisėtumo),  socialinių interesų maišymas, bei, svarbiausiai, neveiksnumas. Trišalės tarybos nutarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Kaip pastebi LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis: „Europos Sąjungos šalys palaipsniui atsisako trišalių tarybų ir keičia jas perspektyvesnėmis ekonominių zonų tarybomis, kuriose vyriausybės atstovai kviečiami tik kaip ekspertai“.

Tad, sveikindami Trišalę tarybą su jos veiklos 20-mečiu, ateityje jai linkime…pokyčių.

Parengė Rūta Geležinė, remiantis lrt.lt ir lprofsąjungos.lt inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *