Gegužės pradžioje Jungtinėje Karalystėje įvykusius visuotinius rinkimus laimėjo Davido Camerono vadovaujami konservatoriai. Po rinkimų praėjus kiek daugiau nei savaitei, tiek Jungtinės Karalystės, tiek ir kitų Europos šalių spaudoje mirga spėliojimai, kokią gi ateitį ruošia naujoji šios šalies valdžia. Savaime suprantama, mes skubame pasmalsauti, kas laukia dirbančiųjų šioje šalyje.
Į Jungtinės Karalystės konservatorių pasisakymus apie migracijos politikos griežtinimą jau sureagavo kai kurių Europos Sąjungos šalių politikai, perspėdami JK politikus „neperžengti raudonos linijos“.
Lietuvos politologai apie tai kalba atsargiau ir svarsto, kokių prieš emigrantus nukreiptų priemonių gali būti imtasi, bei – kokiomis aplinkybėmis.
Perspėjo neperžengti „raudonos linijos“
Rytų Europos politikai perspėjo D.Camerona nekišti nagų prie „šventų“ imigrantų darbo teisių, reaguodami į JK konservatorių teiginius į migraciją žiūrėti „griežtai“.
Slovakijos užsienio reikalų Ministras Peter Javorčík laikraščiui Financial Times teigė, kad „jos [migrantų darbo teisės] negali būti paliestos“.
Vengrijos užsienio reikalų Ministras Szabolcs Takács pavadino laisvą dirbančiųjų judėjimą Europos Sąjungos (ES) ribose „raudona linija“, pridurdamas, kad „mums nepatinka, kuomet Vengrijos darbininkai yra vadinami migrantais. Jie yra ES piliečiai, turintys teisę dirbti ES šalyse“.
Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų Ministras Rafał Trzaskowski, sakė, kad Lenkija „yra pasiruošusi sėsti prie derybų stalo ir aptarti reikalingas reformas…bet kai tai liečia imigraciją, mūsų „raudonos linijos“ yra labai aiškios“.
Apribos socialinę paramą
Portale anglija.lt publikuojamas straipsnis, kuriame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad “ D.Camerono koalicinė Vyriausybė dar iki rinkimų ėmėsi griežtinti jau šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančių kitų ES piliečių galimybes pretenduoti į socialinę paramą“.
„Manau, […] bus ieškoma galimybių, kaip nepažeidžiant ES sutarties apriboti kitų ES piliečių galimybes pasinaudoti socialine šalpa. Gali būti, kad bus einama dar toliau ir siekiama sugriežtinti net ir turinčių darbą atvykimą ir gyvenimo sąlygas“ – cituojamas jis.
Priklausys nuo ekonomikos?
Tuo tarpu ten pat cituojamas Vytauto Didžiojo universiteto politologas Giedrius Česnakas mano, kad ar bus imtasi naujų priemonių prieš imigrantus iš Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos, Lietuvos, priklausys nuo ekonomikos augimo:
„Dabar britų ekonomika yra šiek tiek auganti. Antiimigracinės tendencijos, nors ir buvo išreikštos rinkimuose, tačiau kažkokių labai griežtų reikalavimų nemanau kad bus. Bet jei ekonomika pradės lėtėti, tai vėl sustiprės, nes tai sustiprėja būtent ekonomikos nuosmukio laikotarpiu“.
„Aš manau, kad tokiu atveju gali būti sumažintos socialinės išmokos, socialinės garantijos – jos jau dabar sumažintos, taip pat kalbos reikalavimai sustiprinti (…), galbūt gali būti keliami mokyklų klausimai, kad būtų tėvai dirbantys ir tada tik vaikai galės eiti“ – teigė G.Česnakas.
Antroje straipsnio dalyje – apie tai, kaip žinią apie streikų įstatymų griežtinimą sutiko Jungtinės Karalystės (JK) profsąjungos.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis anglija.lt, The Independent, Huffington Post, The Financial Times ir kt. inf.