Rūpintis mokiniais – nusikaltimas?

2015-05-28

Kauno apylinkės teismas baigė nagrinėti bylą, kilusią dėl, atrodytų, absurdiškos priežasties – mokytojų ir mokinių interesais pasirūpinusi pedagogė už tai buvo atleista iš darbo. Teismo neįtikino mokyklos vadovės argumentai, kad perspėti mokinių tėvus, jog mokykloje gali vykti streikas – yra mirtina nuodėmė.

2014-ųjų vykę švietimo darbuotojų streikai, nors ir praėjo palyginti ramiai, vis tik pareikalavo ir vienos „aukos“. Pasinaudojant šiuo pretekstu, iš darbo buvo atleista Kauno Rokų gimnazijos mokytoja Joana (past. –vardas pakeistas). Atstovaujama Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkų, ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.

Mokytoja prarado darbą ir buvo priversta bylinėtis dėl to, kad praėjusių metų rudenį, ruošiantis įspėjamajam švietimo darbuotojų streikui, atliko savo pilietinę pareigą ir informavo švietimo bendruomenę apie planuojamą įspėjamąjį streiką.

„Likus beveik vienai dienai iki planuoto įspėjamojo streiko, apie kurį mokyklos vadovė žinojo iš anksto, mokyklos bendruomenei dar nebuvo apie tai pateikta jokių žinių. Kadangi streikas, savaime suprantama, paliečia ir mokinius, bei jų tėvus,  informacija apie tai yra ne tik elementarios pagarbos jiems, bet ir saugumo klausimas. Tenka tik apgailestauti, kad Joanai teko imtis šios pareigos, o vietoje padėkos ji sulaukė atleidimo lapelio. Galbūt čia buvo įžeistos direktorės ambicijos?“ – retoriškai klausė Joaną atstovavęs ir situaciją pakomentuoti sutikęs LPS „Sandrauga“ teisininkas D.Beržinskas.

Šiandien paskelbtu teismo sprendimu Joana skubiai grąžinta į darbą. Taip pat nurodyta, kad jai privalo būti išmokėta daugiau nei 3 tūkst. eurų siekianti kompensacija už priverstinę pravaikštą. Teismas neatmetė ir prielaidos, kad mokytojos atleidimas iš darbo galėjo turėti ir diskriminacijos bruožų – dėl narystės profesinėje sąjungoje.

Statistikos departamento duomenimis 2014 metais Lietuvoje surengti 78 streikai. Visi jie įvyko metų pabaigoje – lapkričio ir gruodžio mėnesiais, apėmė 8 apskritis ir 18 savivaldybių,  juose vidutiniškai dalyvavo 1 591 darbuotojas.

Streikavo švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys valstybės sektoriaus ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, taip pat sportinio ir rekreacinio bei kultūrinio švietimo įstaigose.

Šiame kontekste belieka apgailestauti tik dėl to, kad mokyklų vadovų postuose vis dar yra žmonių, kuriems demokratiniai vadovavimo  metodai nežinomi, o jiems įrodyti, kad pilietiškumas ir atsakomybė ne tik už savo, bet ir kolegų gerovę vykdant profsąjunginę veiklą yra ne tik nenusikaltimas, bet ir didelės pagarbos vertas elgesys – tenka per teismus.

Rūta Geležinė, naudota Lietuvos statistikos departamento ir LPS „Sandrauga“ inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *