2015-06-13 
„Ko gero, tikrasis klausimas turėtų skambėti taip – nepaisant mažų algų, naujos griežtos darbo leidimų tvarkos ir atviro rasizmo – kodėl milijonai kirgizų, uzbekų ir tadžikų, varančių milžinišką Maskvos ekonomiką, išvis pasilieka?“ rašo Alekas Lunas (Alec Luhn), Guardian Moscow week.
Britų dienraščio The Guardian priede Guardian Moscow week, skirtame apžvelgti Rusijos realijas, publikuojamas A. Luno straipsnis apie svetimšalių darbininkų gyvenimą šioje šalyje. Nors kalbama apie imigrantus Rusijoje, o dar tiksliau būtų sakyti – Maskvoje, straipsnis puikiai atskleidžia tas problemas, kurios yra puikiai pažįstamos daugeliui darbo emigrantų visame pasaulyje. Tai – diskriminacija, socialinė atskirtis, apgaudinėjimas, baimė, nepriteklius. Pateikiame sutrumpintą straipsnio vertimą:
Imigrantų gyvenimas yra sunkus: diskriminacija, prasta integracija Rusijos visuomenėje, maži atlyginimai. O pastaruoju metu reikalai tapo dar sunkesni. Rublio kursas krito dėl krentančių naftos kainų ir Vakarų taikomų sankcijų. 
Pasaulio Bankas prognozuoja, kad šiais metais Rusijoje prasidės ekonominis nuosmukis.
Nepaisant to, Maskvos ekonomikoje vis dar pluša tūkstančiai imigrantų. Jie dirba statybose, kasa sniegą, vairuoja taksi…
Oficialiais duomenimis, šių žmonių – kurių dauguma atvykę iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių – yra daugiau nei milijonas, bet manoma, kad tikrasis skaičius kur kas didesnis. Pavyzdžiui, Tadžikistane, kuris yra didelės darbo jėgos dalies Maskvoje šaltinis, daugiau nei pusę BVP sudaro lėšos, uždirbamos ir atsiunčiamos iš Rusijos.
Naujos žaidimo taisyklės
Tačiau šios lėšos nėra uždirbamos lengvai, o naujosios griežtos darbo Rusijoje taisyklės jas dar labiau apkarpo. Naujoji sistema permeta prievolę mokėti mokesčius nuo darbdavių (mėgstančių samdyti darbuotojus nelegaliai) ant darbininkų pečių
Buvusių Sovietų sąjungos respublikų (išskyrus Baltijos valstybes, Gruziją ir Turkmėnistaną) piliečiai gali įvažiuoti į Rusiją be vizų. Tačiau nuo sausio 1 dienos galiojanti sistema reikalauja imigravusių darbininkų išsipirkti „patentą“ (t.y. darbo leidimą).
Norint jį gauti, atvykėliai turi gauti medicinos pažymą (t.y. įrod
yti, kad neserga užkrečiamomis ligomis), įgyti sveikatos draudimą, rusišką tapatybės kortelę, bei išlaikyti rusų kalbos, kultūros ir istorijos egzaminą.
Jiems taip pat tenka mokėti mėnesinį patento palaikymo mokestį – iš esmės avansu. Per mėnesį jis atsieina 4000 rublių.
Aplinka priešiška
Leidimų kainos dar labiau pablogino sudėtingą imigrantų situaciją, kuri ir taip yra sudėtinga. Atvykėliai labai dažnai patiria diskriminaciją ir persekiojimą iš nesąžiningų darbdavių, pareigūnų ir būsto nuomotojų. Net greita nuomos skelbimų paieška atskleidžia, kad dažniausiai Maskvoje butai ir namai siūlomi tik rusams arba „slavams“.
„Darbo leidimą imigrantams gauti yra labai sunku. Jie dažnai yra apgaunami pareigūnų ir tarpininkų, už ką nuolatos sulaukia baudų. Jie bijo sutikti policininkus, o darbdaviai dažniausiai jiems moka kur kas mažiau, nei vietiniams. Ne retai, jiems nesumokama išvis“ – pasakoja straipsnyje cituojamas mokslininkas, tyrinėjantis ksenofobiją ir nacionalizmą Rusijoje.
Miestas mieste
Dėl šių priežasčių, kai kurios bendruomenės gyvena beveik visiškai atsiskyrusios nuo vietinių. Pavyzdžiui, itin atsiskyrusi yra kirgizų bendruomenė Maskvoje. Nors čia ir nėra atskiro kirgizų kvartalo, tačiau patarimu
s, informaciją ir pagrindines paslaugas jie gauna „iš savų“: šiame mieste yra daugybė išimtinai kirgizų lankomų restoranų, kovų ir naktinių klubų… Ir mažiausiai 12 ligoninių.
Nemėgiami, bet svarbūs
Darbininkų skaičiaus mažėjimas atsiliepia Maskvos ekonomikai, nes valymo, greito vartojimo prekių, statybų ir panašios industrijos yra ypatingai priklausomos nuo imigrantų darbo.
Pavyzdžiui, statybų sektoriuje greitai pakeisti darbuotojus-imigrantus yra labai sunku. Šią tendenciją patvirtina ir vienos valymo bendrovės vadybininkė. Ji pasakoja, kad išvykus daugeliui kirgizų ir uzbekų, įmonei kurioje ji dirba trūksta 30% – 40% darbuotojų. Dėl šios priežasties, „teko“ kelti algas: vyrams – nuo 15,000 iki 20,000 rublių per mėnesį; moterims – nuo 12,500 iki 17,500 rublių/mėn.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis The Guardian.co.uk. Visą straipsnį galite rasti čia.