2015-06-17 
Į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ kreipėsi vienoje stambioje statybos įmonėje dirbantys nariai, jau keletą mėnesių nesulaukiantys atlyginimų. Ši istorija – toli gražu ne pavienė, pasitaikanti mūsų praktikoje. LPS „Sandrauga“ teisininkė Živilė Čeplauskė sutiko apžvelgti situaciją, bei pasidalinti savo įžvalgomis, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad darbuotojams algų nemokančios įmonės Lietuvoje turėtų būti retenybė, pasitaikanti tik pavieniais atvejais. Tačiau LPS „Sandrauga“ teisininkė Živilė Čeplauskė pasakoja, kad iš tiesų šio reiškinio mąstai – kur kas didesni. „Paprasčiausiai apie juos negirdime, nes tik dalis dėl to kenčiančių žmonių kreipiasi pagalbos“ – sako ji.
Nuolankiai kenčiančius ir laukiančius kol įmonių vadovams prabils sąžinė, darbuotojus galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni savo teisių negina, nes bijo, kad jei ims prašyti savo atlyginimo, jo ne tik negaus, bet ir bus iš vis atleisti. Kiti vadovaujasi logika, kad jei įmonė ties bankroto riba ir lėšų atlyginimams neturi, tai kaip išsireikalausi lėšas, kurių nėra?
„Toks mąstymas neteisingas. Mūsų praktika rodo, kad dažniausiai net ir su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės atsiskaityti galėtų, tačiau renkasi to nedaryti. Kitaip tariant, piktnaudžiauja dirbančiųjų supratingumu ar baime. Labai dažnai, šį reikalą spręsti įsikišus mums, lėšų stebuklingai atsiranda“ – pasakoja teisininkė.
Tad darbuotojui, kuriam nesumokamas atlyginimas, nereiktų kentėti tikintis, kad situacija išsispręs pati. „Jei nieko nedarysi, tai niekas ir nepasikeis“ – sako ji ir pateikia pavyzdį vienos įmonės, su kuria „Sandrauga“ turėjo ne vieną bylą būtent dėl atlyginimų nemokėjimų.
Darbuotojams atlyginimą už vieną pradirbtą mėnesį, kaip paprastai ir būna, įmonė pradėdavo išmokinėti vėluodama keletu mėnesių, nedidelėmis dalimis. Tarkime, po kokius 200 Lt (tuomet dar galiojo ši valiuta).
Neapsikentę, jie kreipėsi į LPS „Sandrauga“, o ši – į teismą. Dešimtimis bylų užversta įmonė, teismo sprendimu turėjo ne tik išmokėti atlyginimus, bet ir delspinigius, bei kompensuoti darbuotojų patirtą neturtinę žalą.
„Nukraujavusi“ daugiau nei 50 tūkst. Lt įmonė vis tik pasimokė. Profsąjungos nariams dabar užtenka užsiminti, kad ketina konsultuotis su „Sandrauga“ dėl vėluojančių algų, ir su jais atsiskaitoma. Tuo tarpu tie darbuotojai, kurie į profsąjungą kreiptis nenorėjo ir pasirinko verčiau būti suprantingais darbdavio atžvilgiu, vėluojančių atlyginimų gauna palaukti mėnesių mėnesiais ir iki šiol.
Parengė Rūta Geležinė