Psichologinis smurtas darbe: kaip gintis?

2015-07-21

Psichologinis smurtas darbe (dar vadinamas mobingu) – dažnai plika akimi nematoma, tačiau labai rimta problema, sukelianti net labai rimtas pasekmes. Kovoti su šia problema yra labai sunku, nes psichologinis smurtas – sunkiai įrodomos, o priemonių su juo kovoti pritrūksta net pačiai darbo inspekcijai. Vis dėl to išeitis yra.

Psichologinis smurtas darbe (dar vadinamas mobingu), tai –  nepagarbus, užgaulus elgesys, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis: skleidžiamomis paskalomis, sudaroma priešiška atmosfera, nepagrįstais kaltinimais, žeminimu, terorizavimu… Tokio elgesio aukoms dažnai išsivysto įvairūs sutrikimai, galvos skausmai, pasireiškia psichologinės traumos simptomai, potrauminio streso sindromas, depresija ir pan.

Kaip rodo mūsų patirtis, labai dažnai darbdaviai pasitelkia psichologinį smurtą ir tokiais atvejais, kai nori atsikratyti nepatinkančiu darbuotoju, bet nenori mokėti išeitinių kompensacijų. Ir iš tiesų, dažnai dirbantieji tokiu atveju tiesiog nuleidžia rankas ir „savo noru“ išeina iš darbo, taip prarasdamas ir darbą, ir sau priklausančias išeitines kompensacijas, nes „o kaip tai įrodyti“.

Tačiau įrodyti tai vis dėl to galima. Visų pirma, žinoma, reikia kreiptis į profsąjungą. Tačiau susiduriant su psichologiniu smurtu, svarbu ir kuo anksčiau pradėti rinkti įrodymus. Jais gali būti tarpusavio susirašinėjimai su smurtautoju, pokalbių įrašai, gydytojų pažymos, staigus darbo rezultatų pasikeitimas, kolegų liudijimai.

Šią savaitę šia tema kalbėta ir radijo laidoje „Vektorius“ (įrašą galite rasti čia). Į klausimą „kodėl darbe patiriame stresą ir kaip su juo kovoti?“ atsakinėję laidos pašnekovai aptarė keletą veiksmingų būdų, kaip tokiu atveju surinkti įrodymus ir įrodyti, kad prieš jus smurtaujama darbe.

Laidoje kalbėjusi Valstybinės darbo inspekcijos  (sutr. – VDI) atstovė pasakojo, kad nors VDI ir sulaukia skundų dėl psichologinio smurto darbe, norminiai teisės aktai nesuteikia teisių VDI imtis priemonių ir tirti dėl tokių atvejų. Kitaip tariant, darbo inspekcijos „rankos surištos“.

Vis dėl to, kaip profesinei sąjungai, mums negalėjo neužkliūti keletas aspektų. Iš jų svarbiausias  – psichologinį smurtą ir patyčias darbe patiriantis žmogus neturi liktis vienas kovoti teismuose už savo teises. Gal darbo inspekcijos rankos ir yra surištos, bet dar yra profsąjungos!

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako, kad kovojant su darbe patiriamu psichologiniu spaudimu ar smurtu neverta nurašyti ir kolektyvinių priemonių. Jis prisimena praktikoje pasitaikiusį atvejį, kuomet darbuotojams apsiginti nuo vadovo taikomos psichologinės agresijos užteko… solidarumo:

Vienos įstaigos vadovas buvo pamėgęs į savo pavaldines kreiptis įvairių gyvūnų pavadinimais. Neapsikentę tokio bendravimo stiliaus, darbuotojai susivienijo ir kartu su profsąjunga iškėlė reikalavimą „direktoriaus atsistatydinimas arba streikas“.  Prieš darnų kolektyvą nei ilgametė direktoriaus patirtis, nei visa jo sukaupta „puikybė“ nebepadėjo. Po savaitės įstaiga jau turėjo naują vadovą.“

Primename, kad kiekvieną ketvirtadienį nuo 15 val. LPS „Sandrauga“ teisininkai teikia nemokamas teisines konsultacijas. Būtina išankstinė registracija telefonu (8-37) 20 65 97.

Parengė Rūta Geležinė