SosModelis: dirbti bus iš tiesų baisu… ir nuostolinga

2015-07-22

SosModelio projektu norima išbraukti šiuo metu galiojančias nuostatas, apribojančias, kiek pinigų darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo, jei šis žalą įmonei sukėlė netyčia. Žiniasklaidoje skelbiama, kad šio klausimo svarstymo metu virė aršios diskusijos, kurių metu darbdaviai ir mokslininkai išsakė argumentus, pribloškiančius, švelniai tariant, net didžiausius cinikus.

Dabar galiojantis Darbo kodeksas numato, kad jei darbuotojas netyčia padaro įmonei žalos, jis privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Tuo tarpu SosModelyje norima atsisakyti žalos dydžio apribojimų.

Vakar pasirodžiusiame Erikos Fuks straipsnyje (jį galima rasti čia arba čia) apžvelgiamos  šiuo klausimu virusios diskusijos tarp profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų, bei projektą rengusių mokslininkų.

Straipsnyje puikia atsiskleidžia mokslininkų-stambiojo kapitalo komandos požiūris, kurio „perliukai“ kalba patys už save:

Darbdavių akimis žiūrint, darbuotojai kartais netyčia padaro milijonus siekiančios žalos, kuri turi būti atlyginta. Viskas su šiuo požiūriu lyg ir būtų gerai, bet o kodėl negalima turto apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, paklausite?

Minimame straipsnyje cituojamas toks darbdavių atstovo atsakymas (kalbama apie automobilių draudimą): „Bet palaukite, kasko draudimas kainuoja 5 kartus daugiau nei darbuotojo atlyginimas“.

Patogu: ir už draudimą mokėti nereikia, ir iš to paties darbuotojo pigaus atlyginimo dar galima žalas pasidengti.

Stebina ir projektą rengusių mokslininkų požiūris. Tame pačiame straipsnyje pastebima, kad pasak Tomo Davulio, naujajame Darbo kodekse siūloma neriboti materialinės atsakomybės dydį, bet leisti lanksčiau reikalaujamos žalos dydį mažinti per darbo ginčų komisijos posėdžius.

Kitaip tariant, dabar darbuotojui priskaičiuojamą padarytą materialinę žalą riboja įstatymas, o patvirtinus naują Darbo kodeksą – dėl jos dydžio apsispręs darbo ginčų komisija.

Primena posakį „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“, tiesa?

Parengė Rūta Geležinė, remiantis delfi.lt ir lrt.lt inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *