„Fresh market“ istorija iškelia esminius klausimus

2015-08-12

Nuaidėjus žiniai, kad uždaromos parduotuvės tinklo „Fresh Market“ parduotuvės, netrukus spaudoje pasirodė daug atgarsio sukėlęs straipsnis, apie masiškai „savo noru“ iš darbo išeinančius šių parduotuvių darbuotojus. Savo išvadą apie situaciją paviešino ir darbo inspekcija. Tačiau vertinant šią istoriją, neatsakytų klausimų išlieka daugiau, nei atsakytų.

Spaudoje pasirodęs šis straipsnis apie Fresh Market parduotuves masiškai paliekančius darbuotojus, viešojoje erdvėje išprovokavo nemažai diskusijų: ar dirbantieji apskritai žino savo teises, ar šias teises kas nors gina ir pan. Tačiau po to, kai buvo paviešintas darbo inspekcijos atsišaukimas, tapo iš viso nebeaišku

Darbuotojams staiga ėmė masiškai nebepatikti dirbti „Fresh Market“?

Kad dirbti bankrutuojančioje/uždaromoje įmonėje – menkas malonumas, mes suprantame. Tačiau kai per mėnesį darbą palieka 151 darbuotojų (past. – delfi.lt informacija), tai jau atrodo įtartinokai. Minėtame straipsnyje pabrėžiama, kad apie grupės darbuotojų pranešimą darbo birža nebuvo informuota, todėl situacija aiškinama taip:

„Jei nėra pranešimo apie grupinį darbuotojų atleidimą, kuris turėtų būti siunčiamas į Darbo biržą, žmonės iš darbo eina savo noru be išeitinių kompensacijų arba šalių susitarimu“.
Tada natūraliai iškyla klausimai, kurie ir buvo narstomi žiniasklaidoje praėjusią savaitę: ar iš darbo „savo noru“ išeinantys darbuotojai tikrai supranta, ką daro, ar tiesiog pasiduoda darbdavio bauginimams?  Ar Lietuvos dirbantiesiems apskritai užtenka informacijos apie jiems priklausančias išeitines kompensacijas, bei įvairias priemones, kuriomis grupę darbuotojų atleidžiančios įmonės privalo padėti „sumažinti smūgį“?

Tarp šių klausimų, kaip vienas svarbiausių, iškyla ir klausimas –  o kas gali padėti darbuotojui, jeigu darbe iškyla problema, ar net gresia atleidimas?

Inspekcija pažeidimų nenustatė

Matyt, daugeliui dirbančiųjų pirmasis atsakymas, „šaunant į galvą“ išgirdus aukščiau paminėtą klausimą, yra darbo inspekcija. Tačiau, bent jau mes, pastaruoju metu itin dažnai susiduriame su inspekcijos „bedantiškumu“.

Kitaip tariant, inspekcija tarytum veikia, o galbūt net nuoširdžiai stengiasi padėti, tačiau iš šios pagalbos, bėdoje atsidūrusiam darbuotojui – mažai naudos. (Pvz.: naujausia AB „Lituanica“ epo dalis, kurią galite skaityti čia).

Panašu, kad tas pats nutiko ir darbo inspekcijai pasidomėjus „Fresh Market“ istorija. Pati inspekcija savo viešame pranešime skelbia:

„Valstybinė darbo inspekcija, patikrinusi 19 „Fresh Market“ tinklui priklausiusių parduotuvių visoje Lietuvoje, daugumoje jų neatitikimų norminiams teisės aktams, reglamentuojantiems darbo santykių pasibaigimą, nenustatė; […] Darbdavio atstovų siūlymų prašyti atleidimo iš darbo savo noru teigė sulaukę tik keletas darbuotojų, tačiau jie patvirtino žiną savo teises ir su tokiu pasiūlymu nesutiko. […] Darbdavių atstovai taip pat prevenciškai informuoti apie draudimą versti darbuotojus išeiti iš darbo savo noru bei apie gręsiančias sankcijas.“

Vergo sindromas, ar Lietuvoje problemų tiesiog nėra?

Taigi, „Fresh Market“ istorija atskleidžia paradoksą: iš vienos pusės atrodo, kad darbuotojai išeidinėja iš darbo „savo noru“. Iš kitos pusės, darbo inspekcija problemos nemato.

Kas iš tiesų vyksta šioje situacijoje, atsakyti galėtų tik patys jos dalyviai. Galbūt darbuotojams iš tiesų nereikia išeitinių kompensacijų.  O gal ir darbo inspekcijos pagrindinė funkcija yra ne užtikrinti darbo saugumą ir teisėtumą, bet tiesiog perspėjinėti ir informuoti darbdavius, kad įstatymų reikia laikytis?

Tad ar galima išvis kažko išmokti iš šios istorijos?

Ką derėtų daryti darbuotojui, kuris iš tiesų susiduria su tokia problema, kaip pasiūlymas išeiti iš darbo „savo noru“, buvo diskutuojama radijo laidoje „Vektorius“.  Čia savo poziciją pateikęs LPSF „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, atkreipė dėmesį, jog kalbant apie tokias istorijas kaip „Fresh Market“, svarbu nepamiršti dviejų dalykų:

  1. Egzistuoja toks dalykas, kaip profesinės sąjungos;
  2. „Atidėliojimo menas“, kalbant apie darbą, neapsimoka;

Kitaip tariant, dažnai pastebima tendencija, kad žmonės informacijos ar pagalbos ima ieškoti tik jau susidūrę su problema. Tačiau „karštose“ situacijose, labai lengva pasiduoti emocijoms ir pridaryti klaidų, kurias vėliau ištaisyti – sudėtinga.

Todėl priminsime, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkai kiekvieną ketvirtadienį, nuo 15 val. teikia nemokamas teisines konsultacijas, kurių metu išsamiai paaiškina žmonėms jų teises, bei pataria kaip geriausia elgtis. Norint pasinaudoti šia paslauga, būtina išankstinė registracija telefonu (8-37) 20 65 97.

Tuo tarpu LPS „Sandrauga“ nariai raginami iš karto kreiptis į savo atstovus nieko nelaukiant.

Parengė Rūta Geležinė, remiantis Delfi, BNS, VDI inf.