Vyko švietimo nacionalinės kolektyvinės sutarties derybų posėdis

2015-08-18

Vyksta derybos tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir profesinių sąjungų jungtinės atstovybės dėl nacionalinės švietimo šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo. Šiam tikslui pasiekti sudaryta darbo grupė šiandien rinkosi į posėdį derėtis dėl finansavimo, sutarties galiojimo, turinio, vartojamų sąvokų ir preambulės klausimų.

„Derybų pradžia, kaip ir pridera, buvo sunkoka, o profesinėms sąjungoms dar yra kur pasitempti, tačiau teigiamų pokyčių jau galima pastebėti“ – taip šiandienos posėdį apibūdino darbo grupės veikloje dalyvaujantis Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Šiandien pradėti nagrinėti du skirsniai iš būsimosios sutarties. Tai – finansavimo, sutarties galiojimo, turinio, vartojamų sąvokų ir preambulės klausimai. Tiesa, apie priimtus nutarimus yra dar per anksti kalbėti, kadangi dauguma diskusijas provokavusių klausimų atidėti detalesniam nagrinėjimui vėliau.

Kaip pasakoja darbo grupės veikloje dalyvaujantis Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, derybų pradžia, kaip ir dera tikėtis, buvo sunki, tačiau jau buvo galima pastebėti pokyčių teigiama linkme. Visų pirma, tai – tolerancija ir pagarba kitoms, neretai konkuruojančioms, organizacijoms (profesinėms sąjungoms).

Ne paslaptis, kad skirtingos profesinės sąjungos dažnai turi skirtingas pozicijas įvairiais klausimais. Su šia įvairove susidūrę, tarkime, darbdavių organizacijų atstovai, dažnai kalba apie profsąjungų susiskaldymą ir vieningos pozicijos nebuvimą. Vis dėl to, kaip rodo šių kolektyvinių derybų pavyzdys, ar artėjantys pasipriešinimo „Socialiniam modeliui“ renginiai, profesinės sąjungos vis dėl to yra pajėgios „užkasti karo kirvius“ ir vienytis bendriems tikslams.

Tiesa, LPSF „Sandrauga“ pirmininkas įvardino ir kelis pavojus, kuriuos pastebėjo derybų metu. „Verta pastebėti, kad Ministerijos (past. – turima omeny Švietimo ir mokslo ministerija) pozicijos buvo stipresnės. Profesinėms sąjungos dar trūksta derybinės patirties, jaučiasi skubėjimas ir įsigilinimo trūkumas. Vis dėl to manau, kad šiuos nesklandumus pavyks pašalinti ir bendram rezultatui tai įtakos neturės“ – teigė K. Juknis.

Jo teigimu, viena pagrindinių problemų – tai pedagogų supriešinimas su kitu švietimo įstaigų personalu. Pavyzdžiui, mokytojų profesinės sąjungos dažnai neįvertina, kad švietimo darbuotojai – tai ne vien pedagogai, tad ne jiems vieniems ir galios kolektyvinės sutarties nuostatos.

Oficialiai, Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė derybas su Lietuvos švietimo profesinėmis sąjungomis dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties parengimo pradėjo dar vasaros pradžioje – birželio 23 dieną. Pirmųjų susitikimo metu buvo derinamas posėdžių reglamentas ir kiti organizaciniai klausimai.

Derybose dėl kolektyvinės sutarties darbdavius atstovauja Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, o darbuotojų – jungtinė švietimo profesinių sąjungų atstovybė. Ją šiuo metu sudaro aštuonių Lietuvos profesinių sąjungų deleguoti atstovai.

Parengė Rūta Geležinė, LPSF „Sandrauga“ inf.