Europos teisingumo teismas: keliauti į darbą – irgi darbas

2015-09-19

Laikas, kurį pastovios būstinės neturintys darbuotojai praleidžia vykdami į pirmą dienos susitikimą  ir iš paskutiniojo – taip pat yra darbo laikas. Tokį verdiktą praėjusią savaitę priėmė Europos Teisingumo Teismas (sutr. ETT). Manoma, kad po šio sprendimo tūkstančiai Europos Sąjungos dirbančiųjų nuo šiol galės reikalauti arba didesnio atlyginimo arba sumažintų darbo valandų.

Europos teisingumo teismas priėmė sprendimą, kad kai kuriuose darbuose į darbo laiko apskaitą turi būti įtraukiamas ir laikas, kurį darbuotojas praleidžia keliaudamas į pirmąjį dienos susitikimą arba iš jo. Ši taisyklė taikoma tiems darbuotojams, kurie neturi pastovios darbo vietos, t.y. dirba keliaudami iš vieno kliento pas kitą.

Prasidėjo nuo Ispanijos

Šis sprendimas priimtas ETT nagrinėjant  bylą prieš Ispanijos bendrovę Tyco, kuri užsiima saugumo sistemų įrengimu.

2011 metais bendrovė uždarė savo regionines būstines, tad nuo to laiko darbuotojai į pirmuosius dienos susitikimus važinėja iš namų. Bendrovę į teismą padavusi profesinė sąjunga pabrėžia, kad įmonės darbuotojams kartais tenka įveikti ir 3 valandų kelią iki pirmojo kliento namų, o už šią kelionę atlyginimas nemokamas, nes oficialiai pirmoji kelionė traktuojama kaip „poilsio laikas“.

Sprendimas-darbdavio, pasekmės – darbuotojo?

Šios bylos sprendime ETT pabrėžė, kad „kelionės metu – kuri paprastai negali būti sutrumpinta – darbuotojai negali laisvai naudotis savo laiku ir užsiimti savais reikalais. Faktas, kad darbuotojai pradeda ir baigia darbo dieną savo namuose, tiesiogiai kyla iš darbdavio priimto sprendimo uždaryti regionines būstines, o ne pačių darbuotojų pageidavimo.“

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad prievolė darbuotojams „nešti savo darbdavio sprendimo naštą“ galimai prieštarauja ES darbo laiko direktyvai.

Palies tūkstančius darbuotojų

Profesinės sąjungos pastebi, kad šis sprendimas tiesiogiai palies tūkstančius dirbančiųjų Europos Sąjungoje, kurių darbas remiasi analogišku principu kaip ir Ispanijos kompanijos darbuotojų.

Tai – socialiniai darbuotojai, dujų montuotojai, keliaujantys prekybininkai ir kiti pastovios būstinės neturintys dirbantieji, kurių darbas iš esmės reikalauja keliauti iš vieno susitikimo į kitą.

Džiaugiasi ne visi

Šis sprendimas nepradžiugino dalies darbdavių, kurie dabar jie bus priversti arba geriau organizuoti darbuotojų susitikimų tvarkaraščius, arba apmokėti papildomas darbo valandas.

Vienas The Guardian kalbintas darbo teisės specialistas pabrėžė, kad šis sprendimas gali turėti ir nenumatytų pasekmių: „atsiradus prievolei mokėti darbuotojams už kelionę, verslui gali nebeapsimokėti aptarnauti klientų, gyvenančių tolimuose ir sunkiai pasiekiamuose regionuose“.

Tiesa, kaip vertinti šį argumentą – kaip teigiamą ar neigiamą pasekmę – priklauso nuo požiūrio taško. Ar tikrai yra jau taip blogai, kad verslui nebesinorės aptarnauti tų klientų, kurių aptarnavimas anksčiau buvo kompensuojamas iš esmės darbuotojų (laiko) sąskaita?

Tiesa, čia verta pažymėti ir kitą nenumatytą pasekmę – šis sprendimas gali paveikti darbo rinką.Darbdaviai, Samdydami naujus darbuotojus, darbdaviai gali pradėti rinktis arčiau klientų gyvenančius būsimuosius darbuotojus, taigi, tolimesniuose rajonuose gyvenantiems žmonėms taptų sudėtingiau įsidarbinti kai kuriose įmonėse.

Parengė Rūta Geležinė,

Remiantis The Guardian ir BBC inf. Nuotr. Creative Commons.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *