2015-10-09
Kalbant apie „Socialinį modelį“ ir jo sudėtinę dalį – darbo kodeksą – darbdaviai ir jų poziciją akivaizdžiai palaikanti Vyriausybė nepailstamai kartoja tą patį abstraktų argumentą – darbo santykių liberalizavimas (vėliau pakeistas patrauklesniu žodžiu modernizavimas) Lietuvai būtinas, o darbo kodeksui priešinasi tie, kurie nenori, nemoka ir nesugeba dirbti. Tačiau 15 metų dirbančiuosius ginančios profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pastebi, kad iš tiesų yra atvirkščiai ir pateikia tolimųjų reisų vairuotojų pavyzdį.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, tolimųjų reisų vairuotojai jau eilę metų išlieka viena paklausiausių specialybių darbo rinkoje. Tam tikra prasme, būtent šios profesijos atstovai galėtų būti tobulais reklaminiais veidais naujajam darbo kodeksui, mat yra būtent tokie darbuotojai, kuriems kodeksas ir yra pritaikytas: paklausūs, turintys specialių žinių, mobilūs (t.y. dažnai keičiantys darbus), nebijantys kalbėtis su viršininkais ir derėtis dėl darbo sąlygų.
Jei tikėsime modelio rengėjų argumentais, priėmus naująjį darbo kodeksą (tokį, koks jis yra dabar), šiems darbuotojams netrukus atsivers rojus – senieji įvairias epitetais pagražinti darbo kodekso (sutr.- DK) gniaužtai nebevaržys jų laisvės ir vairuotojai taps laisvi dirbti, galės uždirbti kiek nori ir kaip nori (t.y. lanksčiai derintis darbo sąlygas) – tarsi iki šiol tai būtų buvę neįmanoma.
Tačiau realybė yra visai kita. Nepaisant nuolatinio tolimųjų reisų vairuotojų stygiaus darbo rinkoje, būtent ši profesija išlieka ta, kurioje fiksuojama bene daugiausiai pažeidimų. Paklausūs profesionalai yra priversti nuolatos kreiptis į profesines sąjungas ir varstyti darbo ginčų komisijos duris, gindami savo pažeidžiamas teises.
Neteisėti įmonės patiriamų nuostolių išskaičiavimai iš darbuotojų atlyginimų jau yra tapę šios profesijos skiriamuoju bruožu. O tie darbuotojai, kurie nesutinka kompensuoti darbdaviui, tarkime, padangų nusidėvėjimo kaštų, būna atleidžiami tokiais kūrybingais būdais, kad jei darbdaviai bent dalį savo fantazijos sudėtų į knygas, jau seniausiai Lietuvoje turėtume aibę Nobelio literatūros premijos laimėtojų.
„Natūralu, kad darbo santykių modernizavimo procesas, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, turi vykti. Tačiau tokie pavyzdžiai kaip vairuotojų darbo sąlygos aiškiai parodo, kad pirmiausiai mes turėtume kalbėti apie socialinį teisingumą, kontrolės mechanizmus, elementarią pagarbą darbuotojui ir orumo užtikrinimą“ – pastebi LPS „Sandrauga“ pirmininkas.
Jis taip pat pastebi, kad „dar neišsprendus kaip padaryti, kad darbuotojai nebūtų nuo pirmos dienos apgaudinėjami, dabar kalbama apie tokius dalykus kaip suteikti darbdaviams galimybę atleidinėti be pagrindo, beveik be pasekmių. O tai yra esminis pagrindas beteisiškumui įteisinti“.
LPS „Sandrauga“ inf.