2015-11-29 
Šį mėnesį Tarptautinė Darbo organizacija (sutr.- TDO) paskelbė devintąją ataskaitą „Esminiai darbo rinkos rodikliai“, kurioje skelbiama, kad visame pasaulyje skurstančių dirbančiųjų skaičius per paskutiniuosius 15 metų drastiškai sumažėjo. Taip pat pastebima, kad dirbantieji yra vis labiau išsilavinę, tačiau aukštesnis išsilavinimas ne visose šalyse garantuoja ir geresnį darbą.
Tarp 2000-ųjų ir 2015 metų darbą turinčių, bet skurstančių žmonių (t.y. pragyvenančių už mažiau 2 JAV dolerius per dieną vienam žmogui) skaičius nukrito 479 milijonais, pažymi Tarptautinė darbo organizacija.
Tuo pačiu laikotarpiu (t.y.per pastaruosius 15 metų) darbuotojų, įgijusių tretinio lygmens išsilavinimą, skaičius pakilo 62-ose iš 64-iu statistinius duomenis pateikusių šalių. Atitinkamai, sumažėjo ir dirbančiųjų, kurie yra įgiję tik pradinį ar dar menkesnį išsilavinimą.
Didžiausias darbuotojų išsilavinimo pakilimas fiksuotas Kanadoje, Liuksemburge ir Rusijoje. Tai yra teigiamas ženklas tiek patiems dirbantiesiems, tiek valstybėms, mat tarp dirbančiųjų išsilavinimo ir šalies darbo našumo pastebima stipri koreliacija.
Įgijusieji geresnį išsilavinimą paprastai uždirba daugiau, bei dirba geresnėmis sąlygomis, o aukšto ekonomikos lygio šalyse tokie darbuotojai kur kas rečiau susiduria su bedarbyste.
Tačiau tose šalyse, kurių ekonomikos būklė vertinama kaip žema ar vidutiniška-žema, pastebimas ir priešingas rezultatas: trečiojo lygmens išsilavinimą turintys darbuotojai turi kur kas mažesnes galybes rasti savo kvalifikaciją atitinkantį darbą. Dėl šios priežasties jie dažniau susiduria su nedarbu, nei žemesnio išsilavinimo darbuotojai.
TDO statistikos departamento pranešime pažymima, kad taip nutinka dėl tokiose šalyse pasitaikančio nesutapimo tarp kvalifikuotos darbo jėgos ir darbo vietų, kurioms reikalingos tam tikros kompetencijos. Jeigu yra nesprendžiama, ši problema išprovokuoja šalies ekonomikos augimo lėtėjimą ir vystymosi stagnaciją.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis TDO inf.