2016-02-07 
Graikijoje netyla masiniai protestai. Pensijų reformai priešinasi atrodo, visi kas tik gali: nuo ūkininkų iki teisininkų, nuo slaugių iki žurnalistų. Nors esame pripratę apie graikus galvoti kaip apie Europos tinginius, pripratusius gyventi iš mūsų, ES dirbančiųjų kišenės, vis dėl to graikų pyktis labai logiškas ir suprantamas.
Pirmas dalykas krentantis į akį kalbant apie Graikijoje vykstančius protestus, yra tai, jog socialinių garantijų reforma jaudina labai didelę dalį visuomenės: įvairaus išsilavinimo, pajamų, amžiaus ir profesijų.
Viena vertus, priešintis verčiami labiausiai pažeidžiami žmonės. Net ir nuolatos mažinamos, pensijos yra vienintelis pajamų šaltinis ištisoms šeimoms, kuriose darbingo amžiaus pamažu tampa ilgalaikiais bedarbiais, nerasdami sau vietos ekonominės krizės kamuojamoje šalyje.
Tuo tarpu buvę ir esami valstybės tarnautojai į gatves išeina, nes jaučiasi apvogti. Sąžiningai mokėję mokesčius į valstybės biudžetą, nes toks buvo susitarimas, jaučiasi apvogti, kai valstybė pareiškė, kad savo „kontrakto“ dalies dėl socialinės apsaugos nesilaikys.
Galiausiai yra trečioji grupė – ta laimingoji jaunimo dalis, kurie turi darbus. Matydami vykdomas socialinės apsaugos sistemos pertvarkas, jie puikiai supranta, kad valstybė yra nepatikima. Nėra jokios garantijos, kad visą gyvenimą savo mokesčiais sąžiningai prisidedant prie pensijų, ši „investicija“ atsipirks.
Tad, kad ir kaip vertintume Graikijos visuomenės požiūrį, veiksmus ir bendrą situaciją, tikrai galima suprasti tuos žmones, kurie eilinį kartą stabdo šalies gyvenimą, kad išėję į gatves su plakatais rankose gintų savo socialines garantijas.O mums belieka pasilinkėti sau pasimokyti iš Graikijos klaidų, kad netektų atsidurti jų situacijoje.
Rūta Geležinė, remiantis Equal Times, BBC ir kt. inf. Nuotr.: Ryan McGuire