Ar galima darbe naudotis internetu savais tikslais?

2016-02-12

Europos Žmogaus teisių teismas išteisino Rumunijos kompaniją atleidusią savo darbuotoją, kuris darbo metu naudojosi internetu asmeniniais tikslais – bendravo su šeimos nariais. Nors šis sprendimas kelia daug komplikacijų, vis dėl to jis nereiškia, kad nuo šiol kompanijos galės visiškai nepaisyti savo darbuotojų privatumo.

Rumunijos bendrovė 2007 m. atleido savo darbuotoją, nes jis naudojosi klientams skirta Yahoo Messenger paskyra susirašinėjimui su draugais ir šeimos nariais.

Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre nusprendė, kad „darbdaviui nėra neprotinga norėti patikrinti ar darbo valandomis darbuotojai atlieka darbo pavedimus“.

Pripažinta, kad bendrovė neperžengė ribų tikrindama darbuotojo susirašinėjimus, nepaisant to, kad kai kuriuose pokalbiuose buvo aptariama itin asmeniška informacija, tokia kaip sveikatos būklė ar seksualinis gyvenimas.

Sprendimas, paskelbtas sausio viduryje, sukėlė daug diskusijų apie asmens privatumo apsaugą Europos Sąjungoje, bei spėliojimų, kad taip yra atidaromi keliai griežtoms, amerikietiško stiliaus vidaus tvarkos taisyklėms Europos darbovietėse.

Amerika ateina į ES?

JAV, kur darbo santykiai yra žymiai „liberalesni“, t.y. kur darbuotojai turi kur kas mažiau socialinių garantijų ir įstatymais garantuojamų teisių darbo santykiuose, darbuotojo atleidimas už netinkamą naudojimąsi  (pvz.: dėl naršymo internete neatliekamas darbas, pornografijos žiūrėjimas, dėl bendravimo internetu apleidžiamas darbo užduotys ir pan.) internetu seniai nėra naujiena.

Tuo tarpu Europoje klausimas, ar kompanija gali uždrausti darbuotojui darbo metu išsiųsti asmeninį el. laišką, iki šiol aiškaus ir vienareikšmiško atsakymo neturėjo. Profsąjungos perspėja, kad leidimo šnipinėti savo darbuotojus, atleisti juos už naudojimąsi internetu savo poreikiams ar pan. įmonės neturi ir dabar, tačiau ši byla pabrėžia įmonių vidaus taisyklių, apibrėžiančių naudojimąsi internetu darbo metu, svarbą ir plačias ribas.

Esmė – susitarimuose

Kaip pažymi P. Scherrer, Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas, aptariamas teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Ypatingai tai, kad Rumunijos kompanijos ir atleistojo darbuotojo darbo sutartyje buvo nurodyta, kad darbuotojui draudžiama naudotis Yahoo Messenger  paskyra asmeninėms reikmėms.

Ši byla aiškiai parodo, kad būtina skirti kur kas didesnį dėmesį naudojimosi internetu taisyklėms darbo vietose. Žinoma, darbuotojams vienas paprastesnių būdų „apeiti“ tokias taisykles ir „šnipinėjančius vadovus“, tai naudotis mobiliuoju internetu savo mobiliajame telefone.

Tačiau toks požiūris vargu ar ilgai tarnautų. Tad iš esmės išlieka svarbu darbovietėse suderinti naudojimosi internetu taisykles, kurios leistų suderinti darbo  pareigas ir pagrįstą darbuotojų norą turėti galimybę bendrauti su šeimos nariais ar draugais darbo valandomis.

Kas laukia Lietuvoje?

LPS „Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis sako, kad problemos dėl galimų  privatumo pažeidimų vis dažniau kyla ir Lietuvos darbovietėse. „Pastebime, kad dirbantieji kur kas dažniau kreipiasi į mus klausdami ar darbdavys nepažeidžia asmens privatumo. Dažniausiai šie klausimai kyla dėl darbovietėje pastatytų filmavimo kamerų“- sako K. Juknis.

Jo nuomone, didžiausia problema yra tai, kad šis nesutarimų šaltinis yra pakankamai naujas, tad nėra ir nusistovėjusių taisyklių. „Kiekvieną atvejį tenka vertinti atskirai. Kitaip tariant, privatumo ribos yra šiuo metu yra iš naujo kuriamos ir braižomos, o tai gali būti ir trūkumas, ir privalumas. Viskas priklauso nuo to, ar įstaigoje, kurioje kyla konfliktas, yra profesinė sąjunga ir kiek ji stipri. Kitaip tariant, ar darbuotojai turi balso teisę, ar ribas nustato vien darbdavys“ – pastebi LPS „Sandrauga“ pirmininkas.

Parengė Rūta Geležinė, pagal Chris Burns@Equal Times,
Nuotr.: Sebastiaan ter Burg, pagal Creative Commons licenziją.