Ar nedarbingumas = atostogos?

2016-03-15

Ne vienam yra pažįstamas 11-aisis Merfio dėsnis, skelbiantis, kad didžiausia tikimybė pasigauti gripą yra diena prieš prasidedant atostogoms. Nors tiek atostogaujant, tiek „ant biuletenio“ į darbą neinama, šių dviejų atvejų painioti nederėtų.

Naujienų portale Delfi šią savaitę yra publikuojamas toks skaitytojos klausimas ir teisininkės atsakymas:

Mano vyras sirgo 180 dienų (infarktas). Grįžus į darbą jam buvo pasakyta, kad tos dienos bus išbrauktos iš darbo metais sukauptų atostogų kiekio. […] Ar tikrai dėl tokios ilgos ligos jam teisėtai sutrumpinamos atostogos?

[…] Bendroji taisyklė – kasmetinės atostogos skiriamos už tą laiką, kurį darbuotojas faktiškai dirbo. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir už laikotarpius, kai darbuotojas nedirbo, bet gavo visą ar dalį darbo užmokesčio (pavyzdžiui, laikino nedarbingumo metu), buvo išėjęs nėštumo ir gimdymo atostogų, pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, priverstinės pravaikštos laiku, streikavo, jei streikas buvo teisėtas. Kasmetinės atostogos neskiriamos už tą laiką, kai darbuotojas buvo išėjęs vaiko auginimo atostogų.

 Valstybinė darbo inspekcija dar ryškiau pabrėžia, kad atostogos ir biuletenis yra du labai skirtingi dalykai. Tarp jos pateikiamų duomenų galima rasti netgi išaiškinimą, jog jei atostogų metu darbuotojas suserga, sugadintos atostogos jam turi būti kompensuojamos:

Darbuotojas likus kelioms atostogų dienoms suserga. Jo nedarbingumas pasibaigia penktadienį, ir jis tą pačią dieną pateikia darbdaviui prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, kuriuo prašo suteikti kasmetines atostogas iškart po savaitgalio, t. y. pirmadienį, nes jis dar nėra pasveikęs. Kaip šiuo atveju elgtis darbdaviui?
        DK 174 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas (DK 174 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
     Jeigu dėl laikino nedarbingumo darbuotojas negali panaudoti kasmetinėmis atostogomis iki jų pradžios, jam susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų (DK 174 straipsnio 3 dalis).
        Remiantis išdėstytu manytina, kad DK 174 straipsnyje yra nustatyta darbuotojui, kuris atostogų metu tapo nedarbingu, teisė pasirinkti vieną iš galimybių, numatytų aptariamoje nuostatoje, t. y. arba jas prasitęsti, arba perkelti. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, turi jas perkelti, o ne pratęsti.
        Tuo atveju, jei, perkėlus darbuotojo prašomas kasmetines atostogas, nesutampa jau išmokėto darbo užmokesčio už kasmetines atostogas suma, tenkanti tai daliai atostogų, kuria darbuotojas dėl ligos negalėjo pasinaudoti, su suma, kuri tektų perkeltų atostogų laikotarpiui, darbdavys turėtų perskaičiuoti atostoginius.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis Delfi.lt ir VDI inf.