2016-03-30 
Darbo inspektoriai ne tik ieško nelegaliai darbuotojus samdančių įmonių ar nesaugias darbo sąlygas sudarančių darbdavių, tačiau ir pirmininkauja darbo ginčų komisijoms. Tačiau ten, kur jų veikla iš esmės prilygsta teisėjams, ji nėra iki galo reglamentuota.
Darbo ginčų komisijos (DGK) yra sudarytos iš darbdavių ir darbuotojų atstovų, kuriems vadovauja darbo inspekcijos specialistas. Tačiau nors savo tiesioginiame darbe šie valstybės tarnautojai turi konkrečias funkcijas ir atsakomybę, jų darbas ginčų komisijoje vyksta visiškai „laisvu stiliumi“.
DGK pirmininko veikla nėra apibrėžta, tad ir kas bus, jei jis to nedarys – taip pat interpretacinis reikalas. Savo veikloje nuolatos su darbo ginčų komisijomis dirbantis profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigia, kad dėl to iškyla esminė problema – visos komisijos darbas ir priimami sprendimai priklauso nuo vieno žmogaus geranoriškumo.
Tad pasekmių nesukelia ir dažniausiai pasitaikančios šių komisijų veiklos problemos, tokios kaip sudėtingas įrodymų išreikalavimas ir dokumentų įteikimas. Retai, bet pasitaiko, kad ieškiniai net yra atmetami visai be argumentų.
„Pastebime, kad kartais yra sudėtinga, pavyzdžiui, įtikinti darbo ginčų komisiją išreikalauti papildomus dokumentus iš kitos ginčo pusės. Komisijos nariams išnagrinėti tokius dokumentus – papildomas darbas, nors galbūt nuo jų priklauso visa ginčo eiga ir būsimas sprendimas“ – pastebi K.Juknis.
„Sandrauga“ vadovo nuomone nemažai minimų problemų pavyktų išspręsti pasitelkus paprastą metodą. Teisinga ir kompetentinga DGK sprendimų analizė leistų įvertinti šių komisijų pirmininkų darbą ir bent išvengti atvejų, kai teismai iš esmės keičia DGK sprendimus dėl klaidingo teisės normų traktavimo.
LPS „Sandrauga“ inf.