Ar „darbingas amžius“ baigiasi sulaukus 65 m. ?

2016-04-046462628191_82851f9dd1_b

Darbingo amžiaus žmogumi paprastai yra laikomas 15-64 metų žmogus, o tie, kuriems jau suėję 65 ir daugiau priskiriami „išlaikomųjų“ grupei. Tačiau Europos Sąjungoje daugėja 65+ amžiaus dirbančiųjų, o vien 2014 metais jų buvo 5 milijonai. Tad ar tikrai galime teigti, kad „darbingas amžius“ pasibaigia ties 65 metų riba?

LPS „Sandrauga“ specialistams konsultacijų metu dažnai tenka išgirsti frazę „mane atleidžia, nes suėjo pensijinis amžius“. Tuomet tenka aiškinti, kad pensijinis amžius nėra priežastis būti atleistam*, o atvirkščiai – toks reikalavimas yra diskriminacija dėl amžiaus.

Kad ir sulaukus „pensijinio amžiaus“ ne tik galima, bet ir tampa normalu toliau darbuotis, liudija ir Europos Komisijos publikuoti tyrinėjimai. Kaip vertinti šį reiškinį paliekame spręsti jums, o mes pateikiame Europos Komisijos publikacijos apžvalgą.

Per dekadą – tarp 2004 m. ir 2014 m. – dirbančių žmonių, vyresnių nei 65 m., padaugėjo net 48%, atskleidžia Eurofund atliktas tyrimas. Remiantis šiais duomenimis, 2014 m. Europos Sąjungoje (ES) dirbo 4.9 milijonai vyresnių nei 65 amžiaus žmonių. Tarp 65-69 m. žmonių dirbo 11.7 %, apskritai vyresnių nei 65 (taigi, įskaitant ir, pavyzdžiui, 99-mečius) dirbus turėjo 5.5 %.

Dirba, kad „sudurtų galą su galu“?

Beveik visi vyresni nei 65 metų amžiaus (toliau vadinami „65+“) dirbantieji jau yra užsidirbę pensiją. Tad kyla klausimas, ar jie dirba, nes gaunamos pensijos neužtenka?darbo pajamos3

Remiantis  2012 ir 2014 m. Eurofund tyrimais, vienam penktadaliui 65+amžiaus dirbančiųjų atsakymas yra „Taip“-  jie dirba tik spaudžiami finansinės būtinybės. Žinoma tai nereiškia, kad likusiems 4/5 papildomi finansai ženkliai neprisideda prie jų gyvenimo kokybės, tačiau jie teigia, jog sprendimui dirbti svarbūs ir kiti aspektai. Darbas yra būdas palaikyti socialinius ryšius, išlikti aktyviu ir sveiku,  būti naudingu visuomenei.

Ar darbas yra privilegija?

Nors yra aptikta tendencija, kad žmonės su aukštesniu išsilavinimu yra labiau linkę tęsti darbus sulaukę 65-erių, bet kalbant realiais skaičiais, daugiausiai dirbančių pensininkų yra menkų ar vidutinių įgūdžių reikalaujančiuose darbuose, t.y. tokiuose, kurie dažniausiai dirbami tik dėl pinigų.

Šį reiškinį dalinai galėtų paaiškinti teiginys, kad ne-finansinė motyvacija dirbti išauga su amžiumi.  45% 65-69 dirbančiųjų dirba ne dėl finansinių priežasčių, tiesa, tai smarkiai priklauso ir nuo darbuotojo šalies. Pavyzdžiui, Graikijoje ir Rumunijoje tokių dirbančiųjų yra vos 10%, tuo tarpu Švedijoje ir Danijoje – daugiau nei 70%.

via GIPHY

Tai ką gi reiškia „darbingas amžius“ ?

Akivaizdu, kad „darbingo amžiaus“ supratimas keičiasi ir 65 metai nebeatspindi realios karjeros pabaigos.

Jau dabar didelė – ir tebeauganti – dirbančiųjų grupė yra vyresni nei 65 m. žmonės, kurie renkasi dirbti ne tik dėl finansinių priežasčių. Kita vertus, yra nemaža grupė jų bendraamžių, kurie dirba tik dėl finansinių paskatų: kai gaunamos pensijos nepakanka, arba jos tiesiog nespėjo užsidirbti iki 65 m.

*yra keletas profesijų, kur galioja išimtis.

Parengė Rūta Geležinė,
Remiantis European Commission ir Eurofund inf.; Nuotr.: Fede Rachi via Flickr.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *