Darbo kodeksas Seime: I-a savaitė

2016-04-17TRESPASS 5223322

Kiekviena dirbančiam ar besiruošiančiam tokiu tapti žmogui bene svarbiausia praėjusios savaitės naujiena tapo prasidėjęs darbo kodekso svarstymas LR Seime. Kodeksas buvo svarstomas dvi dienas – antradienį ir ketvirtadienį, tad metas pasižvalgyti, kokie sprendimai buvo priimti per šias dienas.

Nepaisant profesinių sąjungų viešai ne kartą išsakytos kritikos dėl perdėtos skubos, chaoso tarp įstatymų straipsnių, siūlymų, suderintų ir konfliktus keliančių nuostatų, vykusių protestų akcijų, mitingo  ar net viešo apeliavimo į politikų sąžinę, „Socialinis modelis“, o konkrečiai jo dalis – darbo kodeksas – pradėtas svarstyti Seime.

Pirmąją svarstymų dieną Seimo nariai gan skeptiškai vertino kartu su Darbo kodeksu pateiktus pasiūlymus ir didžiąją dalį atmetė. Tarp kelių pasiūlymų kurie vis tik buvo priimti, įdomi yra 38 str.4 dalies pataisa, puikiai atskleidžianti į kurią pusę – darbdavio ar darbuotojo – krypsta balsuojančiųjų prielankumas.

Taigi, balsavimu už – 44, prieš – 7, susilaikė 32 priimta K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės 38 straipsnio 4 dalies pataisa:

Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją už laikotarpį, per kurį buvo padarytas nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimas, ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja.“

Kitaip tariant, šia pataisa darbuotojui, pažeidusiam nekonkuravimo susitarimą su darbdaviu, padidinta galima materialinė atsakomybė. Motyvacija, kuria grindžiamas šis pasiūlymas, skamba taip: „Jei darbuotojui negrės jokia bauda, jam gali trūkti motyvacijos vykdyti nekonkuravimo susitarimą, o nesąžininga konkurencija, pasinaudojant iš darbdavio dirbant gauta informacija, gali darbdaviui padaryti didelę žalą (pasinaudojant tokia informacija gali pervilioti pagrindinius klientus ir t.t.).“

Jau pirmąją svarstymų dieną paliestas, tačiau iki ketvirtadienio atidėtas labai aktualus klausimas dėl „išeitinių išmokų“ darbuotojams ir specialaus fondo kūrimo.

Nors Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (sutr. – SRDK) laikėsi pozicijos, kad išeitinės išmokos turėtų būti bent 2 mėn. atlyginimo dydžio, ketvirtadienį Seimas priėmė Irenos Šiaulienės ir Kęstučio Daukšio užregistruotą pasiūlymą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamam žmogui išmokėti vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

[Atkreipkite dėmesį, kad tai jau 2 kartas kai šiame straipsnyje kartojasi I. Šiaulienės ir K. Daukšio pavardės kalbant apie dirbantiesiems nepalankius pasiūlymus.Plačiau su šių parlamentarų siūlymais ir pozicija galite susipažinti, pvz.: čia ar čia]

Tuo tarpu daugiau nei 5 metus vienoje darbovietėje išdirbę žmonės galės pretenduoti į 1 mėn. (išdirbę 5-10 m.); 2 mėn. (10-20 m. stažas); 3 mėn. (daugiau nei 20 m.) išeitines kompensacijas, kurias mokės specialus fondas. Plačiau apie jį rašoma čia.

Ketvirtadienį svarstyta ir darbuotojo atleidimo be priežasties nuostata. Nors pats principas, kad darbdaviui nereikės turėti priežasties, norint atleisti darbuotoją, skamba – švelniai tariant – grėsmingai, vis dėl to gera žinia, kad tokiu atveju bent išeitinės bus padorios: nors originaliai jos turėjo būti 6 mėn.dydžio, pritarta A. Syso pasiūlymui jas padidinti iki 12 mėn.

Be priežasties, R.J. Dagio pasiūlymu, atleisti nebus galima nėščių moterų, esančių nėštumo ar gimdymo atostogose, esančiųjų tėvystės atostogose ar atostogose vaikui prižiūrėti.

Abiejų – tiek 12 dienos, tiek 14 d. – svarstymų metu kalbėta apie darbo sutarčių rūšis. Nutarta (tiesa, šis nutarimas dar ne galutinis ir gali keistis) vis tik leisti sudarinėti terminuotas sutartis nuolatiniam darbui, įvedus tam tikrus apribojimus ir saugiklius (pvz.: jas sudaryti būtų galima tik susitarus iš pradžių kolektyvinėje sutartyje; terminuotas sutartis sudaryti leidžiant tik su 1/5 įmonės darbuotojų; jos galiotų 2 metus ir galėtų būti pratęsiamos). Plačiau apie terminuotas ir kitokias sutarčių rūšis skaitykite čia.

Kaip vyko balsavimai ir kokiems dar teisės aktams pritarta, galima susipažinti LR Seimo puslapyje (12 d. rytinis, vakarinis, 14 d. rytinis, vakarinis).

Taip pat, be aukščiau paminėtų, verti dėmesio yra šie žiniasklaidoje pasirodę straipsniai: „Darbo kodeksas Seime: susitarė dėl įspėjimo terminų, o dėl išeitinių ima pertrauką“ ir „Dirbantiesiems – gąsdinanti žinia iš Seimo„.

Parengė Rūta Geležinė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *