Dirbantys tėvai – geriausias saugiklis vaikams nuo skurdo

2016-04-30 Thomas Leuthard

Vaikai dvigubai dažniau nei suaugusieji susiduria su rizika gyventi skurde. Labiausiai nuo skurdo apsaugoti yra vaikai, augantys dviejų dirbančių žmonių šeimose. Tačiau Lietuvoje  vienas iš dešimties vaikų gyvena skurde, net ir jei abu tėvai dirba.

Europoje žemiau skurdo ribos gyvena beveik 20 milijonų  – arba 1 iš 5 – vaikų, skelbiama Europos Komisijai pateiktoje ataskaitoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais dvigubas uždarbis tapo norma namų ūkiuose. T.y. jei XX a. vid. šeimą išlaikydavo vienas dirbantis asmuo, šiais laikais yra tapę norma, kad dirba abu suaugusieji. Deja, viena iš tokios normos pasekmių yra tai, kad šeimos, kuriose yra tik vienas dirbantis asmuo (įskaitant vienišų tėvų šeimas) susiduria su augančia skurdo rizika.

Pavyzdžiui, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje „žemo darbingumo“ šeimų vaikai beveik visuomet (t.y. 90 % atvejų) auga skurde. Net ir labai išsivysčiusiose ES šalyse, tokiose kaip Danija ar Suomija, tokių šeimų vaikai 37-43 proc. atvejų auga skurde. Jei šeimoje dirba bent vienas iš tėvų, rizika, kad vaikai augs skurde, sumažėja 27.5%.

Šeimose, kur abu tėvai turi pastovius darbus, ši rizika mažėja dar labiau, tačiau – deja – neišnyksta.  9% vaikų Lietuvoje, Latvijoje ir Liuksemburge susiduria su skurdo rizika, nepaisant to, kad jų šeimoje abu tėvai dirba visus metus. Rumunijoje tai gresia dar dažniau – 18 %, tuo tarpu ES vidurkis yra 6.3%.

 

Darbo intensyvus skaičiuotas atsižvelgiant į kiekvieną šeimoje gyvenantį 18-59 m. amžiaus žmogų. Pavyzdžiui, jei šeimoje gyvena du suaugusieji, tai per metus maksimalus dirbtas laikas būtų 24 mėnesiai – nes kiekvienas suaugusysis gali dirbti 12 mėn. „Labai žemas darbo intensyvumas“ reiškia žemesnį nei 20 % darbingumą. Taigi, vienas šeimos suaugusysis dirbo daugiausiai 4.8 mėn. per metus. „Vidutinis darbo intensyvumas“ reiškia 45-55% darbingumą. Pvz.: Dviejų suaugusiųjų šeimoje vienas asmuo dirba visus metus. Eurostat lentelė, šaltinis: EK

Parengė Rūta Geležinė, Europos komisijos inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *