Darbo kodekso veto išprovokavo revanšizmą

2016-07-233234862031_b3bec43a41_o

Jei įdėmiai sekate spaudą, šią savaitę galėjote pamatyti ne vieną straipsnį, reportažą ar laidą, kur giriamas naujasis Darbo kodeksas ar Prezidentė kritikuojama už tai, kad vetavo dalį jo straipsnių. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako, kad šiuo metu į Prezidentę nukreipta „revanšizmo banga“ yra puikiai pažįstama naujo Darbo kodekso kritikams ir kaltinimų absurdiškumas turėtų tik stiprėti. 

Darbo kodekso veto ne tik suerzino jį atvirai palaikančius politikus, tačiau sustabdė profesinių sąjungų, dirbančiųjų ir protestuojančios visuomenės diskreditaciją. Tačiau kartu Prezidentės dekretas išprovokavo revanšistines nuotaikas, bei koordinuotas „atakas“ prieš protestuotojus, profesines sąjungas ir pačią Prezidentę, netylančias viešojoje erdvėje.

Viešojoje erdvėje netyla įvairių politikų ir verslo atstovų kritika Prezidentei dėl Darbo kodekso straipsnių veto. Tačiau kritikuojami ne jos vetuoti konkretūs straipsniai, o išsakyta mintis, kad minimi įstatymai „įteisina darbdavių dominavimą“.

Prezidentės pastabos apie socialinės atsakomybės trūkumą Darbo kodekse yra ignoruojamos arba „atremiamos“ teiginiais apie verslą, neva „jei verslui bus gerai, tai [kaip nors, kada nors] bus gerai ir visiems kitiems“. Tačiau pamirštama, kad įstatymai turi apsaugoti jautriausias, labiausiai pažeidžiamas socialines grupes.

Seime Darbo kodeksas mechaniškai balsuojant priimtas vos per 1 dieną. Seime, kuriame ne vienam parlamentarui iš skirtingų partijų šiuo metu yra mesti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo su stambiojo verslo magnatais. Po šimtatūkstantinių sumų ir sukrėtusių skandalų, klausimų politikai verslui neuždavė.

Savo „makiavelišką“ nuomonę išsakė net Premjeras, teigdamas, jog pastabų yra daug, todėl jeigu „niekas nebūtų daroma“ ir būtų pritariama veto, šitas darbo kodeksas būtų blogesnis negu dabartinis galiojantis. Kitaip tariant, toliau raginama negilinti į socialinę pusę ir aklai įteisinti Darbo kodeksą tokį, koks jis parengtas, t.y. patogų tik verslui. Trišalės tarybos priimti sprendimai jo nejaudina.

Iki Prezidentės pareiškimo, kad liberalusis Darbo kodeksas „nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą“, šią mintį palaikantys žmonės buvo kaltinami Darbo kodekso „neskaitymu ir nesupratimu“, arba tiesiai šviesiai apšaukiami užsienio valstybių agentais. Tad po teiginių, kad Prezidentė „peržengia savo įgaliojimus“ ar „nuolaidžiauja profsąjungoms“, belieka laukti dar riebesnių kaltinimų.

Lieka tikėtis, kad visa ši revanšistinė kampanija baigsis spalio 9 dieną, kai didesnė verslo-politikų dalis taps paprastais piliečiais kaip ir dauguma Lietuvos dirbančiųjų.

Kęstutis Juknis

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *