Vyriausybė susirūpino emigracija

2016-07-20 3244753218_e7eb707d6c_z

Ah tu, veidmainyste, aukščiausioji! Iki rinkimų likus trims mėnesiams Vyriausybė susigriebė spręsti grandiozinę emigracijos problemą ir prašo visuomenės teikti pasiūlymus, kaip būtų galima ją mažinti. Tačiau profesinių sąjungų ne kartą ir ne du viešai skelbtas pasiūlymas nepriiminėti  į rekordines aukštumas emigraciją pakelsiančio Darbo kodekso, žinoma, lieka neišgirstas. Šį paradoksą pastebi ne vien profsąjungos.

Profesinės sąjungos ne kartą yra perspėjusios, kad naujasis Darbo kodeksas didins emigraciją. Tačiau neseniai pasirodęs Vyriausybės prašymas teikti siūlymus kaip būtų galima mažinti emigraciją šalyje, piktina ne vien profesines sąjungas.  Naujienų portalas Delfi.lt pateikia VDU Sociologijos katedros profesoriaus A. Tereškino mintis:

A. Tereškinas absurdiška ir veikiausiai tik parodomąja vadina Vyriausybės iniciatyvą kreiptis į gyventojus patarimo, kaip stabdyti emigraciją – norima parodyti, neva svarbi žmonių nuomonė.

Jo nuomone, jei Lietuvos vyriausybė ir Seimas tinkamai dirbtų savo darbą, nereiktų tokių absurdiškų iniciatyvų. Pasak A. Tereškino, su šio kreipimosi absurdiškumu susiję ir paskutiniais mėnesiais Seimo priimti diskriminaciniai įstatymai, pavyzdžiui – Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, naujasis Darbo kodeksas ir siekis Konstitucijoje sutapatinti šeimą su santuoka.

„Visi šie politiniai įvykiai rodo, kad valdžiai visai nerūpi piliečiai, kad rūpestis jais yra tik parodomasis, kad paisoma tik Katalikų bažnyčios ir stambaus kapitalo interesų. Visa tai irgi postūmis emigruoti“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pateikia paprastą pavyzdį. 2014 m. VDU Sociologijos katedros mokslininkai atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie jų požiūrį į skurdą ir socialinę atskirtį. Vienas iš svarbių apklausos rezultatų parodė, kad neigiamiausiai skurstančius ir vargstančius Lietuvoje vertina darbdaviai (vadovai ir verslininkai) – tai yra tie, kurie užima aukščiausias pozicijas darbo rinkoje.

Šie galingieji „žaidėjai“ esą ir yra labiausiai linkę pateisinti skirtingų atskirties grupių, kad ir vienišų mamų ar lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, diskriminaciją darbo rinkoje ir yra linkę skirstyti žmones į vertus ir nevertus dirbti.

„Todėl Lietuvos vyriausybės vadovo ir jam pritariančių ekonomistų bei politikų svaičiojimai apie darbo santykių liberalizavimą naujajame Darbo kodekse rodo, kad jie apskritai nesuvokia liūdnos darbdavio-darbuotojo santykių tikrovės ir nori tik dar labiau sustiprinti diskriminaciją, išnaudojimą ir ekonominį bei emocinį nesaugumą Lietuvoje. Todėl dažnam iš mūsų ir kyla klausimas: kas nori gyventi šioje socialiai nejautraus, diskriminacinio ir tiesiog tragiškai socialiai neatsakingo valdančiojo „elito“ šalyje?“, – dėsto VDU Sociologijos katedros profesorius.

-Delfi.lt

Visą straipsnį, kodėl artimiausiu metu anekdotas apie išjungtas šviesas taps nebejuokingas, skaitykite čia.

Parengė Rūta Geležinė