Kas nutinka dalį atlyginimo gaunantiems „vokelyje“?

2016-07-28 312H

Nors atsakingos institucijos skelbia, kad tokių įmonių mažėja, vien 2015 metais buvo užfiksuota maždaug 40 tūkstančių įmonių, kuriuose darbuotojams mokama mažiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Tačiau kas nutinka, kai žmogus sutinka dirbti tokiomis sąlygomis?

Lietuvos įstatymai draudžia darbdaviams mokėti mažesnius nei MMA atlyginimus. Tačiau neuždirbti net minimalios algos įmanoma, jei darbuotojas dirba ne pilnu etatu, pavyzdžiui, antraeilėse pareigose. Tačiau mažiau nei MMA uždirba ir tie, kurie, pavyzdžiui, iš tiesų dirba visą darbo laiką, bet likusią algos dalį gauna „vokelyje“.

Manoma, kad būtent tokiomis sąlygomis iš tiesų dirba didžioji dauguma MMA per mėnesį negaunančių darbuotojų. Panašius duomenis pateikia ir Valstybinė darbo inspekcija, skelbianti, jog drauge su SODROS specialistais per metus iš šešėlio „ištraukė“ 68 mln. eurų darbo užmokesčio.

Dažnas dirbančiųjų motyvas, jog priimdami dalį atlyginimo „neoficialiais“, jie uždirba daugiau nei gautų kitaip. Tačiau dažnai toks noras uždirbti daugiau, reiškia didesnį skurdą.

„Toks darbdavys susimažina savo mokestinę naštą, bet apgauna valstybę ir atima darbuotojo ateities pajamas. Beje, tokie darbuotojai nukenčia ne tik dėl to, kad ateityje jų senatvės pensijos bus mažesnės. Neturėdami arba beveik neturėdami oficialių pajamų jie negali, pavyzdžiui, gauti būsto paskolos, – pastebi ekonomistas. – Susidūrę su netikėtais finansiniais sunkumais jie taip pat turi mažai alternatyvų, kartais renkasi labai aukštų palūkanų reikalaujančias greitųjų kreditų bendroves ir dar labiau skursta.“

LRT, lt

Darbuotojai, gaunantys visą, arba dalį atlyginimo „vokelyje“, tampa pažeidžiamesni darbdavių savivalei, nes tokiu atveju dirbančiajam yra sunku įrodyti  nepilno atlyginimo išmokėjimo arba neteisėtų išskaičiavimų iš atlyginimo faktus.

Be to, sutikdami gauti mažesnes nei minimali mėnesinė alga pajamas, žmonės kartu „sutinka“ sukaupti mažiau stažo, būtino norint gauti senatvės pensiją.

„Vieneri metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienerius metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, 6 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami 6 mėnesiai darbo stažo. Būtinasis darbo stažas, reikalingas norint gauti viso dydžio paskaičiuotą senatvės pensiją, yra 30 metų, o nesukaupus minimalaus – 15 metų – darbo stažo pensija išvis negali būti skiriama,“- perspėja SODRA.

Parengė Rūta Geležinė, remiantis VDILrt, inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *