Darbas struktūrinių pertvarkymų metu

2016-08-22 Ką pasirinkti?

Šiandien LPS „Sandrauga“ konsultavo pertvarkomos Kačerginės mokyklos darbuotojus. Labai dažnai, ypač viešosiose įstaigose (savivaldybėse, mokyklose ir pan.), informacija apie numatomus pertvarkymus pirmiausiai pasklinda kaip gandas: visi žino, kad pertvarka vyks, darbuotojai bus atleisti, o įstaiga iš pradinės mokyklos bus perorganizuota į kosminį laivą… Tačiau kaip iš tiesų turi elgtis darbuotojas, sužinojęs, kad jo darbovietėje numatomi pokyčiai?

Pertvarka jau numatoma ar numatoma numatyti?

Gandai ir nepatikrinta informacija yra daugiausiai bereikalingo streso darbuotojams sukelianti struktūrinių pertvarkymų pusė. Be to,  būtent pasitelkiant gandus kartais sukuriama situacija, kuri kartais ir išprovokuoja pertvarkas.

„Šiais metais dirbome su keletu mokyklų, kuriuose sklandė gandai apie būsimus pertvarkymus ir moksleivių klasių mažinimą. Natūralu, kad mokinių tėvai tai išgirdę surado savo vaikams kitas mokyklas, kuriose klasės numatytos. O nebelikus mokinių, mokykloms iš tiesų prireikė imtis pertvarkų ir mažinti klasių skaičių“ – sako LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Laiku domėtis savo teisėmis

Būtent todėl, norint ne tik ko sklandžiau išgyventi darbovietės struktūrinius pokyčius, bet ir  pačiam nesunaikinti savo darbo vietos, pirmiausia reikia pasikliauti tik patikima, oficialia informacija, o ne nuogirdomis, gandais ar neatsakingais pasisakymais.

„Darbuotojus, žinoma, labiausiai išmuša iš vėžių, kai pasisakymais apie būsimus pertvarkymus ima švaistytis įstaigos vadovai. Tačiau kol tai tik žodžiai, jais aklai tikėti nereikia. Bet labai sveika tokią situaciją traktuoti kaip perspėjimą, jog metas pasidomėti savo teisėmis ir kokių žingsnių galima laukti iš darbdavio“ – perspėja profesinės sąjungos pirmininkas.

Jei pertvarkymai vis dėl to vyksta

Jei struktūriniai pertvarkymai darbovietėje tikrai vyksta, nereikia panikuoti ar imti sukti galvą dėl visų įmanomų aplinkybių: „o kaip viskas bus ateityje“, „o kaip dirbs kolegos“ ir pan.

LR Darbo kodeksas ir kiti įstatymai numato tam tikrus žingsnius, skirtus kuo labiau sušvelninti ir sumažinti neigiamas struktūrinių pertvarkymų pasekmes dirbantiesiems –  tiek tiems, kurie praras darbą, tiek tiems, kurie liks darbuotis toliau. Tai – adekvatūs įspėjimo terminai, pirmenybės likti darbe nustatymas, prievolė siūlyti kitą darbą ir kt.

Atsiskleidžia profesinės sąjungos reikšmė

Struktūrinių pertvarkymų metu labai svarbi žmogaus narystė profesinėje sąjungoje dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ji teikia teisinę informaciją ir konsultuoja kaip elgtis vienomis ar kitomis aplinkybėmis, pvz.: gavus įspėjimo lapelį.

Taip pat, profesinė sąjunga turi teisę kontroliuoti ar darbdavys laikosi įstatymų ir viską atlieka tinkamai. Pavyzdžiui, ar tinkamai vertinamas darbuotojų pirmumas likti darbe ir ar neatsiranda nebūtų kriterijų („nekonfliktiška asmenybė“, „gerai dirba“ ir t.t.).

„Darbovietės struktūriniai pokyčiai dažnai tampa lakmuso popierėliu, atskleidžiančiu ar dirbantysis laiku ir tinkamai pasirūpino savo darbu, pavyzdžiui, įstodamas į tinkamą profesinę sąjungą“ – pabrėžia LPS „Sandrauga“ vadovas.

Profesinė sąjunga gali kovoti su darbdaviu, pvz.: netinkamai vykdomą struktūrinių pertvarkymų procesą gali apskųsti teismui (kaip nutiko Kauno m. savivaldybėje). Ji gali ir bendradarbiauti su darbdaviu – derėtis ir iškovoti darbuotojams didesnes išeitines kompensacijas ar kitokių papildomų lengvatų (kaip nutiko vienoje Tauragės savivaldybės įmonių). Tačiau ji gali ir paprasčiausiai užmerkti akis, bei nedaryti nieko. Todėl paviršutiniškai priimtas sprendimas stoti į pirmą pasitaikiusią ar pagal pavadinimo gražumą pasirinktą profsąjungą, nepasidomint jos kovingumu, turimu bylų skaičiumi, veikla – atsiliepia būtent tuomet, kai jos labiausiai reikia.

Rūta Geležinė, Nuotr.: gratisography.