Mažinamas darbuotojų skaičius. „Ar turiu šansą nebūti atleistųjų sąraše?“

2013-05-28

Tikriausiai daugeliui dažna ir atsibosta frazė:
Dėl pasaulinės finansų krizės ir dėl su ja susijusio gamybos nuosmukio dažniausiai darbuotojai atleidžiami iš darbo dėl etatų mažinimo. „
Nemalonu, kai tokia situacija paliečia kitą, o ką daryti, jei ir pats esate atleidžiamųjų sąraše?
Visada galima rasti sprendimo būdą, todėl svarbiausia reikia žinoti savo teises.
Tinkamai, remiantis teismų praktika, taikomos teisės normos padeda išvengti nepagrįsto įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų atleidimo iš darbo ir leidžia apsaugoti darbuotojų darbo teises bei darbdavių teisėtus interesus.

 KLAUSIMAS: Jei vis gi darbovietė tikrai nesusitvarko su finansais, ir reikia mažinti etatus, kam suteikiama pirmumo teisė likti darbe?

Pagal DK 135 str. 1 dalį pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi darbuotojai:

1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas arba mažesnis negu 55 procentai darbingumas (iki 2005 m. liepos 1 d. – tai I ir II grupės invalidai), arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

3) kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius;

4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;

5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.).

Atleidžiant iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, sąrašas yra išsamus ir jo plečiamai aiškinti negalima. Todėl darbuotojai, neišvardyti DK 135 str. 1 dalyje, neturi pirmenybės teisės būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Kalbant apie juos, nesant kitų įstatymuose įtvirtintų garantijų, darbdavys turi teisę pasirinkti, su kuriuo darbuotoju tęsti darbo santykius, o kurį atleisti iš darbo, kai įmonėje mažinamas darbuotojų skaičius

Žinoma, linkėtume nė vienam nepakliūti į tokią situaciją, tačiau jei jau taip nutiko- būkite „ šarvuoti“.

Esi profsąjungos narys? Ketini juo tapti? Pravartu išmanyti ir šį Darbo Kodekso straipsnį:
134 Darbo Kodekso straipsnis teigia:

1. Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.

2. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.

3. Darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

4. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. Įstatymuose ar kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais darbuotojai negali būti atleidžiami iš darbo negavus ir kitų organų sutikimo.

5. Darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas galioja, kol pasibaigia šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai. Darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą.

Vienas iš dažniausiai naudojamų darbdavių pasiaiškinimų- „krizė“, prasta finansinė situacija. Ir viskas nebūtų taip apmaudu, jei po šiais žodžiais neslypėtų dar ir asmeniniai motyvai, ar tiesiog noras, naudojantis aplinkybėmis, pataupyti pinigus, kitų žmonių žmogiškųjų išteklių sąskaita.

Nesivadovauti darbo kodeksu blogai, bet tik tada kai juo nesivadovaujama dirbant su Darbo kodekso neišmanančiais žmonėmis. Tačiau jei darbintis einate, puikiai išmanydami savo teises, tai galimybė būti pašalintu iš darbo, kaip nėra tikrosios svariosios priežasties, tampa tiesiog neįmanoma.

Taigi, domėkitės, aiškinkitės, ir konsultuokitės. Profesinė sąjunga „Sandrauga“ pasiruošusi Jums visada padėti.

 

Dovilė L.

 

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *