2016-10-18 
Priėmus liberalų Darbo kodeksą, verslas ant laurų nesnaudžia. Pamažu „ruošiama“ dirva lengvesniam darbuotojų atvežimui iš užsienio, prisidengiant „darbo rinkos dugnu“ – nematomu, nežinomu, galbūt susiklostysiančiu ateityje, jei tinkamai pasisuks planetos.
Verslo žinios skelbia, kad dėl neigiamų demografinių rodiklių jau 2019 metais gali susiklostyti „neigiamas užimtumo augimas“ arba „darbo rinkos dugnas“. Kaip šios problemos sprendimas, siūloma jau dabar sudaryti galimybes koordinuotam, t.y. valstybės lygmeniu vykdomam darbo jėgos įvežimui iš užsienio.
Nors demografinės tendencijos Lietuvoje išties nėra džiuginančios ir situacija, kad ims trūkti dirbančių žmonių, yra įtikinama, vis dėl to skelbiamas susirūpinimas būsimu darbuotojų trūkumu kelia rimtų abejonių.
Daugiausiai abejonių kelia būtent siūlomos priemonės. Pavyzdžiui, kviesti darbuotojus iš Ukrainos ar Baltarusijos ir sudaryti jiems galimybes mokytis Lietuvoje amato. Pradėti siūloma nuo transporto ir pramonės sektorių.
Būtent transporto sektoriuje šiuo metu dažnai sutinkama situacija atskleidžia tokio pasiūlymo paradoksiškumą. Lietuvoje trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Trūksta taip stipriai, kad dažnai šios srities darbuotojų įmonėms leidžiama pasikviesti iš užsienio. Tačiau kartu transporto sektorius yra ta sritis, kurioje profesinės sąjungos aptinka bene daugiausiai darbo santykių pažeidimų, o tolimųjų reisų vairuotojai yra nuolatos priversti savo atlyginimus „atsikovoti“ darbo ginčų komisijose.
Kitaip tariant,esami profesionalai varomi emigruoti į užsienį, o jų vietas mėginama užpildyti „pigiau“ dirbančiais ir į profesines sąjungas kreiptis dažnai bijančiais ukrainiečiais ir baltarusiais. Tad kyla klausimas – Lietuvoje nusimato demografinė krizė, ar tiesiog Darbo kodeksas kažkam dar atrodo nepakankamai liberalus, tad mėginama darbuotojus pakeisti lengviau suvaldoma „darbo jėga“?
Rūta Geležinė, remiantis BNS ir LPS „Sandrauga“ inf.