2016-10-31 
Nepaisant Belgijos regiono Valonijos pasipriešinimo, sekmadienį buvo pasirašyta kontroversiškai vertinama Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartis, sutrumpintai vadinama CETA.
Sekmadienį buvo pasirašyta ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartis, panaikinsianti 99% importo muitų tarp šalių. Sutarties entuziastai džiaugiasi numanomu 20% prekybos padidėjimu ir būsimais pelnais, o Kanados Ministras pirmininkas Justin Trudeau netgi džiaugiasi, kad „kanadiečiai ir europiečiai dalinasi bendru supratimu, kad norint realaus ir prasmingo ekonomikos augimo, mums būtina sukurti daugiau gerų, gerai apmokamų darbo vietų savo piliečiams“.
Ar ši sutartis taip jau ims ir padės dirbantiesiems gyventi geriau, galima ir suabejoti. CETA kritikai dar pavasarį perspėjo, kad šioje sutartyje yra numatoma nauja teisinė sistema, ginanti užsienio korporacijas ir investuotojus.
Jei vienoje iš ją pasirašiusių šalių – pavyzdžiui, Lietuvoje – nacionalinis parlamentas sumanytu uždrausti pavojingus chemikalus, padidinti maisto kokybės reikalavimu, uždrausti reklamą ant cigarečių pakelių ar pan., Kanados kompanija galėtų paduoti Seimą į teismą už „nesąžiningumą“. Šiame kontekste „nesąžiningumas“ reiškia, kad kompanija negali gauti tiek pelno, kiek tikėjosi. „Teismas“ vyktų kaip specialusis tribunolas, prižiūrint korporacijos teisininkams.
Tad natūraliai kyla klausimas, o kaip bus su darbo santykių pokyčiais. Jei, pavyzdžiui, ateiviai Lietuvos politikams persodintų smegenis ir šie užsimanyti dirbantiesiems sudaryti itin palankias sąlygas, bei suteikti toookių garantijų, kokių kitų šalių darbuotojai nėra akyse regėję, ar proceso nesustabdytų CETA įtvirtinto „sąžiningumo“ klausimai?
Rūta Geležinė, remiantis The Guardian, BBC, Al Jazeera ir kt. inf.