2013-06-06
Kaip sakoma „visur gerai, kur mūsų nėra“. Bet ten, kur mes esam, problemų būtinai atsiranda. Ir nesvarbu ar kalbama apie darbą, ar tiesiog apie gyvenimą. O yra taip dėl paprasčiausio dalyko: „gerai atrodo viskas, kol nematome užkulisių, ir ne esam užkulisių dalyviai, kur, net ir geriausi aktoriai nusiima kaukes“.
Taigi, nenukrypstant nuo temos, profesinės sąjungos atstovams, taip pat, vykdant darbo įstatymo kontrolę (LR PSĮ17str.;DK33str.), teko susipažinti su vienos Kauno miesto mokyklos užkulisiais, kai neatlaikę streso ir įtampos į juos kreipėsi, tos mokyklos pedagogai. Rokų vidurinėje mokykloje, dirba nemažai profesinės sąjungos „Sandrauga“ narių. Tačiau visi sprendimai priimami vienašąliškai, ir mokyklos administracija nėra linkusi kolektyviai tartis tiek su darbuotojais, tiek su jų atstovais. Stresas, diskriminacija, krūvių paskirstymas, neatsižvelgiant į socialinę padėtį, lėšų stokojimas kvalifikacijų kėlimuisi ir kiti nusiskundimai atvedė „Sandrauga“ į Rokų vidurinę.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkams ir darbo inspekcijos specialistams teko įsitikinti, kad didžioji dalis darbuotojų nusiskundimų yra „ne iš piršto laužti“.
Buvo atliktas patikrinimas, kuris parodė nemažai mokyklos administracijos darbo spragų, ir vienvaldiškumo apraiškos požymių.
Po patikrinimo buvo surašytas aktas, ir, be abejo, atsižvelgiant į tai, „kad klysti žmogiška“ mokyklos direktorei Kristinai Pažėrienei buvo suteiktas antras šansas ištaisyti klaidas ir dedant visas pastangas, pasiekti (pabrėžiam)- visų, dirbančiųjų, tuo pačiu ir visos mokyklos, mokinių gerovę.
Geriausia visada pasimokyti iš svetimų klaidų, nepaisant to, kad iš savų klaidų mokantis, išmokstama geriausiai.
LPS „Sandrauga“ tinklapio skaitytojams priminsime, kad prieš keletą metų vienos įstaigos ilgamečiam darbuotojui nereaguojant į „Sandrauga“ pastabas, steigėjui buvo pateiktas reikalavimas atleisti patį vadovą iš įstaigos, arba, priešingu atveju, sulaukti visų darbuotojų kolektyvinio streiko.
Tačiau sąžiningam žmogui, sunku neigti savo klaidas, ir oriai įtikinėti, kad jokių nusižengimų jis nepadarė ir todėl toks žmogus, arba pasitaiso, arba pasitraukia.
Šiuo atveju, vadovas, savaitės laikotarpyje savo noru išėjo iš darbo, kardinaliai pakeisdamas ir pagerindamas padėtį darbovietėje- problemos kankinusios kolektyvą baigėsi.
Nėra nieko svarbiau, už protingą ir sumanų direktorių, kuris gebėtų atsižvelgti į dirbančiųjų interesus, mokėtų juos derinti, tartis su dirbančiųjų atstovais, ir remiantis realiomis galimybėmis, jas pagrįsdamas, gebėtų priimti optimaliausią ir visiems palankų sprendimą.
„Darbas yra gyvenimo druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį.“ Tikimės, kad Rokų vidurinės mokyklos kolektyve beriamos druskos pakaks, kad darbo situacija susireguliuotų ir darbas, ir kolektyvo santykiai grįš į savo vėžias.
Deividas Beržinskas