2016-12-08 
Nors tokių įmonių, kurių darbuotojai per mėnesį negauna net minimalaus mėnesio atlyginimo, mažėja, deja, jų vis dar yra. Dažniausia to priežastis – atlyginimai „vokeliuose“. Valstybinės institucijos teigia, kad situacija gerėja, bet žada ir toliau kovoti su šiuo reiškiniu. O kas nutinka darbuotojui, pinigus uždirbančiam ne oficialiai, o „į rankas“?
Lietuvos įstatymai draudžia darbdaviams mokėti mažesnius nei MMA atlyginimus. Tačiau neuždirbti net minimalios algos įmanoma, jei darbuotojas dirba ne pilnu etatu, pavyzdžiui, antraeilėse pareigose. Tačiau mažiau nei MMA uždirba ir tie, kurie, pavyzdžiui, iš tiesų dirba visą darbo laiką, bet likusią algos dalį gauna „vokelyje“.
Su šiuo reiškiniu kovoja tokios institucijos kaip Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Pastaroji, šiais metais daugiausia dėmesio skyrus dalį darbuotojų ne visu etatu įdarbinančioms įmonėms, kitąmet ketina grįžti prie įmonių, kurių vidutinis darbo užmokestis mažesnis už apskrities ir tos verslo šakos vidurkius.
Darbuotojai, gaunantys visą, arba dalį atlyginimo „vokelyje“, tampa pažeidžiami darbdavių savivalės, nes tokiu atveju dirbančiajam yra sunku įrodyti nepilno atlyginimo išmokėjimo arba neteisėtų išskaičiavimų iš atlyginimo faktus.
Dažnas dirbančiųjų motyvas, jog priimdami dalį atlyginimo „neoficialiais“, jie uždirba daugiau nei gautų kitaip. Tačiau dažnai toks noras uždirbti daugiau, reiškia didesnį skurdą, tais atvejais, kai žmogui prireikia socialinio draudimo išmokų:susižalojus darbe, susilaukus vaiko, išėjus į pensiją ir pan.
Tiesa, pensijos dydis nėra vienintelė problema šiems dirbantiesiems, mat pirma jos dar reikia sulaukti – sutikdami gauti mažesnes nei minimali mėnesinė alga pajamas, žmonės kartu „sutinka“ sukaupti mažiau stažo, būtino norint gauti senatvės pensiją.
Neturėdamas arba beveik neturėdamas oficialių pajamų, žmogus dažniausiai negali gauti ir paskolos iš banko. Tad jos prireikus, yra priverstas kreiptis į paskolas aukštomis palūkanomis siūlančias greitųjų kreditų bendrovės ir taip dar labiau skursta.
Kaip kovos prieš mažesnių nei MMA atlyginimų neigiamus padarinius būdas įvardinamas ir pasiūlymas socialinio draudimo įmokas padaryti privalomas mokėti nuo sumos, nemažesnės nei minimali mėnesinė alga. Tokiu būdu tikimasi užtikrinti dirbantiesiems bent minimalias garantijas, jų finansavimo naštą nukeliant nuo kitų mokesčių mokėtojų pečių. Tiesa, šis pasiūlymas valdančiųjų yra jau kartą atmestas, tačiau žiniasklaidoje spėliojama, kad jis galėtų būti svarstomas pakartotinai.
Rūta Geležinė