Trys etatinio mokytojų darbo apmokėjimo alternatyvos: kurią pasirinkti?

2017-01-23 Kiek turi uždirbti mokytojas_(3)

Profesinėms sąjungoms su Švietimo ir mokslo ministerija toliau derinant pedagogų etatinio darbo apmokėjimo modelį, šiuo metu yra apsistota ties trimis alternatyvomis. LPS „Sandrauga“ kviečia savo narius išsakyti savo nuomonę, kurį modelį pasirinkti. 

Šiuo metu yra pateiktos trys etatinio mokytojų darbo apmokėjimo alternatyvos.

Pirmuoju atveju siūloma nustatyti aiškų darbo krūvį ir kintamąją atlyginimo dalį. Pagrindinis šio metodo privalumas – aiškumas: aiškus darbo krūvis, aiškios etato sudedamosios dalys, taip yra atlyginama už kasdienius mokytojo darbus. Tikimasi, kad šis metodas skatintų mokytojus kelti kvalifikaciją, tačiau pradedantieji mokytojai būtų nemotyvuojami.

Antruoju atveju siūlomas atlygis už profesionalumą ir „motyvuojanti“ kintamoji atlyginimo dalis. Šis modelis, taip pat kaip ir pirmasis, pasižymi aiškiu darbo krūviu ir etato sudedamosiomis dalimis, atlyginama už kasdienius mokytojo darbus. Taip pat šis modelis turėtų būti patrauklesnis pradedantiesiems pedagogams, nes „sukuria prielaidas motyvacijai“, skatinti mokytojus kelti kvalifikaciją, nes numato atlyginimą už profesinį pasirengimą, veiklos specifiką, rezultatus ir darbo stažą.

Abi – tiek pirmoji, tiek antroji alternatyvos – ministerijos parengtuose dokumentuose pristatomos kaip pasižyminčios analogiškais trūkumais: vaidmenų diversifikacijos nebuvimu, neatlyginamu mokytojų indėliu į mokyklos pažangos augimą, nekuriamos karjeros galimybės, atgalinio ryšio trūkumas tobulėjimui.

Ir štai čia ŠMM siūlo trečiąją alternatyvą, kuri, nesunku pastebėti, pačiai ministerijai yra „arčiausiai širdies“. Ši alternatyva įvardinama kaip „lankstus darbo krūvis ir motyvuojanti kintamoji atlyginimo dalis“. Jos privalumai, be jau minėtų „prielaidų motyvacijai karjeros pradžioje“, „kompetencijų augimo skatinimo“ ir sukuriamų karjeros galimybių, taip pat numato atlyginimą už įvairius pedagogo darbus, profesinį pasirengimą, veiklos specifiką, rezultatus, darbo stažą, yra efektyvus žmogiškųjų resursų panaudojimui, sudaro prielaidas lanksčiai formuoti pedagoginio personalo darbo krūvius.

ŠMM teikiamoje ataskaitoje šios alternatyvos trūkumai vardinami panašiai, kaip tai daro  silpnąsias puses savo CV vardinantys žmonės – „nerandu laiko pasigrožėti rožėmis“.

Kitaip tariant, ministerijos išvadose šio modelio trūkumai yra tai, kad jis „reikalauja skaidrumo“, „aukštų mokyklos vadovo kompetencijų“, „sudėtingo darbo krūvių formavimo proceso“, bei – tai jau svarbu – derybų, sudarant individualias darbo sutartis. Žinant kaip gerai sekasi pavieniams darbuotojams individualiai derėtis su darbdaviais, automatiškai kyla klausimas – jei šis modelis būtų pasirinktas, ar darbuotojams užtektų saugiklių derantis su darbdaviu, kad nenukentėtų?

LPS „Sandrauga“ kviečia savo narius susipažinti su šiais dokumentais bei pateikti savo nuomonę kurį variantą reikėtų pasirinkti e.paštu.

LPS „Sandrauga“ ir ŠMM inf.