2017-01-28
Darbdaviai, kaip stipresnioji darbo santykių šalis yra linkusi darbuotojams sudaryti nepalankias darbo sąlygas, vėluoti mokėti atlyginimą, nutraukti darbo santykius neišmokant darbuotojui priklausančių išmokų ir pan. Tokiais atvejais darbuotojas jaučiasi užspeistas į kampą ir nežino kokių veiksmų reikėtų imtis. Paprasčiausias šios problemos sprendimo būdas – jungtis į profesines sąjungas, tačiau narystė Lietuvoje yra maža. Kodėl?
Yra daugybė priežasčių, kodėl verta būti profsąjungos nariu. Pavyzdžiui, LR Darbo kodekso 22 straipsnis numato, kad profesinė sąjunga turi teisę sudaryti kolektyvines sutartis, kuriose galima nustatyti palankesnius darbo grafikus, didesnes išeitines išmokas ir kitas socialines garantijas.
Reikšminga profsąjungos narių privilegija – darbuotojams, išrinktiems į jų atstovaujamuosius organus negali būti skiriamos drausminės nuobaudos ir jie negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be išankstinio to organo sutikimo.
Profesinės sąjungos taip pat gali būti atstovais pagal pavedimą teisme, jeigu jos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose.
Vis dėl to, apklausos rodo, kad profesinėms sąjungoms Lietuvoje priklauso iki 10 % dirbančiųjų.
Apsisprendimui prisijungti prie profesinių sąjungų daro įtaką darbuotojų baimė, kurią sąlygoja įvairaus pobūdžio darbdavio grasinimai, tokie kaip gresiantis atleidimas iš darbo ar pan., jei darbuotojas taps profesinės sąjungos nariu.
Tokie įspėjimai ne tik sukuria neigiamą atmosferą darbe, tačiau yra ir gana sunkiai įrodomi. Paminėtina tai, kad pagal LR Profesinių sąjungų įstatymo 10 str. 2 d. „Darbdaviui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą, reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos“. Ši nuostata darbuotojams ne visada yra žinoma, tačiau net ir žinodami apie minėtą darbdaviui nustatytą draudimą, siekdami išvengti konflikto, darbuotojai daugeliu atvejų pasiduoda darbo vadovo spaudimui ir atsisako narystės profesinėje sąjungoje, net nepasidomėję – galbūt ji gali būti „nematoma“?
Kitas, ne mažiau svarbus aptartas veiksnys – darbuotojo baimė darbdavio atžvilgiu. Šis socialinis reiškinys byloja ne tik apie darbo santykiais su darbdavius susijusio asmens neužtikrintumą, pažeidžiamumą, tačiau ir apie sąmoningumo stoką.
Net ir turėdamas žinių apie profesinių sąjungas ir narystės jose naudą, darbuotojas pasiduoda darbdavio įtakai ir atsisako minties tapti profsąjungos nariu, pamiršdamas jau nuo seno galiojančią taisyklę – vienas lauke ne karys.
Trečia minėta priežastis – mokama narystė, taip pat suponuoja tai, kad žmonėms trūksta sąmoningumo suvokti, jog įvertinus sumokamos nario mokesčio sumos bei gaunamos naudos santykį, darbuotojui tenkanti nauda gerokai nusveria svarstykles į savo pusę.
Jolita Gailiūtė, Rūta Geležinė, LPS „Sandrauga“ inf.