Mes norime ne tik duonos, mes norime ir rožių!

bread_roses2017-11-17

Judėjimo „Gyvenimas per brangus“ kuruojamame socialiniame centre „Emma“ vyko meninio filmo „Duonos ir rožių“ (Bread and Roses) peržiūra. Greta žmogiškųjų santykių socialinę problematiką paliečiantis filmas sutraukė didelį būrį neabejingų žiūrovų ir sukvietė „Sandraugos“ kolektyvą, nes darbo santykių ir profsąjungos kūrimosi atspindėjimas šiuolaikiniame mene ir ypač filmuose yra gana retas reiškinys.

Režisieriaus Keno Loacho filmo siužetas įtraukiantis: jauna imigrantė iš Meksikos Maja kerta Jungtinių Amerikos valstijų sieną be jokių dokumentų ir pradeda skintis kelią į geresnį rytojų, kuris nebus rožėmis klotas. Apsigyvenusi pas savo seserį Rozą, Maja gauna valytojos darbą. Tačiau pirmuosius kelis atlyginimus turi atiduoti darbdaviui vien už tai, kad buvo įdarbinta. Filme atskleidžiama besąlygiška darbdavių tironija: jie gali bet kada atleisti praktiškai beteises valytojas, net ir už kelių minučių pavėlavimą į darbą. Kenčiantiems imigrantams į pagalbą ateina teisines konsultacijas teikiantis Semas Šapiro, kuris imasi kurti valytojų profsąjungą.

Filmo peržiūroje drauge su idėjiniais judėjimo „Gyvenimas per brangus“ ir socialinio centro „Emma“ (Mickevičiaus g. 35, 2 aukštas) lankytojais dalyvavęs „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis įvertino filmo idėją, tačiau aktualizavo, jog pats profsąjungos kūrimas meniniame filme atspindėtas iš dalies paviršutiniškai, o režisieriaus dėmesys visų pirma krypsta į socialinę imigrantų padėties problematiką, kuri yra aktuali ir lietuviams svetur. Pasak ilgametę profsąjunginio darbo organizavimo patirtį turinčio K. Juknio, net ir gyvenant bei dirbant savo šalyje nėra lengva įkurti profesinę sąjungą, ką jau kalbėti apie emigrantus, todėl filmo idėja išties yra patraukli ir aktuali.

Tbreadandrosesaip pat atskirai paminėtina sveikintina socialinio centro „Emma“ iniciatyva: organizuota ne tik vieša filmo peržiūra ir pristatymas, bet ir diskusija apie kūrinyje gvildenamas socialinės atskirties ir neteisybės problemas. Viešoje diskusijoje dalyvavęs „Sandraugos“ pirmininkas padėkojo už iniciatyvą pažymėdamas, kad kitų šalių patirtimi paremtas dirbančiųjų vienijimosi kelias ir menine forma parodoma galimybė sukurti darbuotojų interesus gebančias ginti ir juos atstovauti struktūras yra žymiai paveikesnė nei sausas teorinis kalbėjimas. Filmas priverčia susimąstyti apie tave supančius darbo santykius ir pasiūlo sprendimus iš pirmo žvilgsio neišsprendžiamoms situacijoms.

Per jaunos imigrantės Majos gyvenimo prizme svetimoje šalyje parodyto filmo veiksmas rutuliojasi Los Andžele. Valytojoms į pagalbą atėjęs Semas Šapiro moko užguitas darbuotojas organizuotis ir skatina agresyviau ginti savo teises. „Duonos ir Rožių“ yra paremtas tikromis darbuotojų istorijomis, Justice For Janitors („Teisingumas Prižiūrėtojams“) socialiniu judėjimu. Filme puikiai panaudojami dokumentiniai intarpai iš realių protestų, riaušių susidurimų su policija metu.

Na, o pats filmo pavadinimas „Duonos ir Rožių“ yra politinis šūkis, kilęs XX a. pr. moterims kovojant dėl savo kaip darbuotojų teisių. Vienoje iš įsimintiniausių viešų kalbų aktyvistė Rose Schneiderman ištarė sparnuotą frazę, kuri ir įkvėpė šį filmą: „Kiekviena darbuotoja privalo turėti duonos, tačiau ji privalo gauti ir rožių“.

LPS „Sandrauga“ ir „Gyvenimas Per Brangus“ inf.