2018-01-08
Lietuviai palieka Lietuvą. Juos pakeisti reikia įsivežtine darbo jėga. Tam darbdaviai visai neprieštarauja, nes įsivežtinė imigracinė darbo jėga dažnai yra ne tik pigesnė, tačiau ir nežinanti savo teisių, galinti dirbti nelegaliai, viršvalandžius bei nesaugiose, sveikatai kenksmingose darbo sąlygose. Šiemet darbo imigrantų Lietuvoje jau spėjo padvigubėti – jie neretai tampa nelegalaus arba priverstinio darbo aukomis. Tad tai, ką užsienyje patirdavo lietuviai, jau vyksta ir mūsų šalyje.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša apie patikrinimų metų gausiai nustatomus nelegaliai (neteisėtai) dirbančius trečiųjų šalių gyventojus. Jie darbo tikslais atvyksta į Lietuvą, tačiau, vengiant mokesčių, nėra įdarbinami legaliai. Tokiu būdu lengva manipuliuoti svetimoje šalyje atsidūrusiais, savo teisių nežinančiais ir kalbos nemokančiais trečiųjų šalių piliečiais. Jų likimas iš tokios neapibrėžtos ir jokių socialinių garantijų neturinčios padėties nesunkiai gali pakrypti į prekybos žmonėmis priverstiniam darbui aukų vaidmenį.
Įvertinusi visą laiką nepaliaujamai augantį nelegalų ir prekybos priverstiniam darbui aukų skaičių, VDI prognozuoja, kad didėjanti imigracija į Lietuvą iš trečiųjų šalių gali dar labiau išauginti šią nemalonią statistiką. Joje vyrauja Rytų valstybės. Į mūsų šalį darbo tikslais visų pirma atvyksta imigrantai iš karinių veiksmų nualintos Ukrainos, taip pat gausu Baltarusijos ir Rusijos šalių piliečių.
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, komentuodamas nelegalaus užsieniečių darbo atvejus, pažymi su darbuotojų pažeidžiamumu susijusias grėsmes: „Matome, kad darbo jėgos migracija kelia papildomų grėsmių. Jos susijusios su darbuotojų pažeidžiamumu: ar tai būtų užsieniečių išnaudojimas Lietuvos įmonėse, ar komandiruotųjų iš Lietuvos įmonių darbas, tarkime, Norvegijoje. Kaip institucija mes siekiame, kad būtų apgintos darbo migrantų teisės bei socialinės garantijos.“
Skaičiai kalba patys už save: 2009-2013 m. darbo inspektoriai kasmet nustatydavo apie 20 nelegaliai dirbusių užsienio šalių piliečių. 2014 m. nustatyti 66 nelegaliai, o 2015 m. – 170 tokių asmenų. Tuo tarpu vien tik šių metų lapkričio mėnesį užfiksuoti net 24 neteisėtai Lietuvos įmonėse dirbę užsieniečiai. O kiek jų dar lieka neidentifikuotų dirbti nesaugiose ir sveikatai pavojingose darbo sąlygose, be jokių socialinių bei teisinių garantijų, visiškai priklausomi nuo darbdavių „geros valios“?
Nelegalių darbų sistemoje karaliauja statybų sektorius. Jame fiksuojami kone visi neteisėto darbo atvejai. Iš visų nelegaliai dirbančių asmenų 70–80 proc. žmonių yra ukrainiečiai. Pastaruosius dvejus metus statybų sektoriuje stebima tendencija, kuomet darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą komandiruoja Lenkijos įmonės. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra net buvę Lenkijoje ir su Lenkijos įmone nėra sudarę darbo sutarčių. Jie, padedant tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negaudami už darbą priklausančio atlygio.
VDI vadovas J. Gricius ragina Lietuvos darbdavius išlikti garbingais mūsų šalies atstovais, nežeminančiais jos autoriteto užsienio šalių piliečių išnaudojimu. Taip pat kiekvienas paprastas žmogus, pastebėjęs nelegalaus darbo ar žmonių išnaudojimo apraiškas, turėtų apie tai nedelsiant pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, kuri garantuoja pranešėjo anonimiškumą.
VDI ir LPS „Sandrauga“ inf.