2018-01-28
Daugiau ekonominės demokratijos, stipresnės profsąjungos, darbuotojų teisių užtikrinimas, decentralizacija ir lygiateisiškumas priimant sprendimus – visa tai sukuria produktyvesnę, stipresnę ir saugesnę ekonomiką. Šiuos teiginius pagrindė ne bet kas, o Adamo Smitho Verslo mokyklos Glazgo universitete mokslininkai, išvedę Ekonominės demokratijos indeksą (EDI). Jame aiškiai atsispindi profesinių sąjungų įtaka ekonomikos raidai.
Praėjusią savaitę Naujosios Ekonomikos forume pristatytas Ekonominės demokratijos indeksas (angl. Economic Democracy Index) pagrindžia, kad profesinės sąjungos ir aukštesnis kooperavimosi lygmuo, kartu su viešojo įsitraukimo priimant ekonominius sprendimus svarba leidžia palaikyti normalų ekonominio valstybių vystymosi lygmenį.
Glazgo mokslininkų atliktame tyrime, kurį vainikavo mokslinis darbas, įvairiais socialiniais-ekonominiais standartais išanalizuotos 32 šalys. Viršūnėje atsiduria „socialinio“ kapitalizmo modelį vystančios Šiaurės Europos Skandinavijos valstybės: Danija, Švedija, Norvegija. Toliau rikiuojasi „vidutiniokai“ kaip Vokietija, Austrija, Belgija, taip pat netoliese galime surasti ir mūsų šiaurinę kaimynę, Baltijos kelio dalyvę Estiją. Deja, esminius struktūrinius ekonominius sprendimus priėmusi ir Skandinavijos šalių modeliu sekanti Estija jau gerokai ekonomiškai lenkia Lietuvą, kurios kaip ir Latvijos net nerasime tarp 32 šalis vienijančio indekso.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kad ir Jungtinės Amerikos Valstijos – vos priešpaskutinėje vietoje Ekonominės demokratijos indekso lentelėje. Taip yra todėl, kad šioje Vakarų ekonominėje milžinėje vyrauja ekstremalusis neoliberalizmas ir socialinės apsaugos stoka, kuria nepasižymi sąrašo viršūnėje atsidūrusios ir darbuotojų socialines garantijas esant stiprioms profsąjungoms užtikrinančiose Skandinavijos valstybėse.
Mokslinio darbo išvados gali priblokšti. Jos iš principo paneigia šiuo metu vyraujančią nuomonę apie produktyvumą. Glazgo universiteto mokslininkai nustatė tiesioginę koreliaciją ir ryšį tarp skurdo, socialinės nelygybės ir produktyvumo. Atvirkščiai plačiai prigijusiai nuomonei, Ekonominės demokratijos indekso kūrėjai nustatė, kad su visais trimis dalykais demokratinės valstybės tvarkosi gerai, na o turinčios žemą EDI – su skurdu, soc. nelygybe ir produktyvumu nesusidoroja.
Akivaizdu, kodėl Lietuva nepateko į indekso skalę: mūsų šalyje klestintis ir vis plintantis skurdas bei socialinę nelygybę kurianti skurdinimo politika neleidžia augti produktyvumui. Būtent į jį nuolat bado ir jo nekylančiu lygmeniu remiasi darbdavių atstovai, pasisakydami prieš bet kokius algų didinimus darbuotojams. Net minimalios algos kosmetinius pakėlimus darbdaviai laiko žalingais verslui dėl žemo produktyvumo.
Vis dėlto, remiantis empirika pagrįstais Glazgo mokslininkų teiginiais, profesinių sąjungų stiprinimas, darbuotojų teisių gynyba, ir socialinio dialogo skatinimas gali būti esminis akstinas keliant šalies ekonominės demokratijos lygmenį. Jo augimas yra pajėgus sumažinti socialinę atskirtį ir kartu kelti produktyvumą, todėl regime tiesioginę valstybės ekonominę priklausomybę nuo sėkmingos profesinių sąjungų veiklos, kuri nacionaliniu mastu turi būti skatinama, o ne ribojamos profsąjungų teisės ir darbuotojų atstovavimo bei gynybos ribos.
„Turime gelbėtis nuo neoliberalizmo ideologijos, o semtis gerosios praktikos pavyzdžių iš „socialinį“ kapitalizmą plėtojančių Skandinavijos šalių.“ – Teigia EDI indekso kūrėjai. Jie įsitikinę, kad plačių profesinių sąjungų teisių atkūrimas yra pagrindas ne tik kovojant su socialine nelygybe, bet ir padedant pamatus stipriai ateities ekonomikai. Tik solidus bedarbių rėmimas, lyčių lygybės skatinimas, vaiko pinigų ir socialinių paslaugų vaikus auginantiems tėvams užtikrinimas yra mūsų ekonomikos ateities pagrindas, – liudija Ekonominės demokratijos indeksas, palikęs nuošalyje tokias „laukinio“ kapitalizmo ir liberalizmo ideologijos persmelktas, savo pačios gyventojus skurdinančias valstybes kaip Lietuva.
LPS „Sandrauga“ ir Natalie Bennett (leftfootforward.org) inf.