Baimė dėl visuotinio darbo klasės sukilimo sėja paniką ekonomikoje

krize12018-02-18

Prieš kelias savaites prasidėjo “Dow Jones Industrial Average” indekso nuosmukis. Nuo vasario pradžios žemyn pasukęs pagrindinis pasaulio finansų flagmanės JAV akcijų indeksas pasėjo nemenką paniką, kad pastaruosius keletą metų itin intensyviai naujas aukštumas šturmuojančios pasaulio ekonomikos burbulas artėja prie sprogimo. Ekspertai vis garsiau kalba, jog išaugusį nepastovumą ekonomikoje ir gresiantį burbulo sprogimą gali nulemti kapitalizmo krizė, kurią pradės bruzdančios darbo klasės sukilimas pasauliniu mastu.

Tarp kitų anksčiau ar vėliau ateisiančią didžiulę krizę nulemsiančių veiksnių pradedama minėti į kovą kylančios dirbančiųjų klasės mobilizacija. Tik ji yra pajėgi sukelti tarptautinę kapitalizmo krizę, kurios pagrindas – vis turtėjantys turtingieji ir vis skurstantys skurdžiai. Skurdinimo politika galimas pavadinti kapitalizmo išvešėjimas pasaulyje veda prie dirbančiųjų klasės išnaudojimo. JAV oligarchai audringai reagavo į vos juntamą algų kilimą sausio mėnesį, nes savo pačių kailiu ėmė jausti besivienijančios darbo klasės pasiryžimą kilti į bekompromisę kovą ir atsiimti tai, kas nuo dirbančiųjų buvo nurėžta per pastaruosius dešimtmečius.

Rodos, pasaulis kasdien žengia į priekį, tačiau darbo santykiuose niekas nesikeičia, netgi dar blogėja. Jei anksčiau darbininkai galėjo savo iškeltus reikalavimus dėl atlyginimų ir darbo sąlygų patenkinti streikais, tai dabar streikų lygmuo dramatiškai kritęs Tą įrodo streikų lygmens koreliacijos, lyginant su turto koncentracija pasaulyje diagrama. Paskutinį kartą streikų lygmuo pasaulyje turtingųjų koncentracijos kreivę viršijo apie 1970 m. – tai buvo paskutinis „pasispardymas“.

correlationNuo to laiko praėjo jau beveik 50 metų nuolatinio ir nesustabdomo 1 % pasaulio turtingųjų turtėjimo. Rezultatas – didžiuliuose komercijos konglomeratuose visame pasaulyje išnaudojami šimtai tūkstančių darbininkų, kurie dirba kruvinas valandas, kad išgyventų. Na, ir dar tam, kad padidintų savo „šeimininko“ pelną. Kas tai – postmodernizmas ar postmoderni vergovė? – klausia daugybės socialinę neteisybę ir kapitalizmo valdžią išviešiančių straipsnių autorius Barry Grey.

Atkreipiamas dėmesys į Vokietijoje šiuo metu vykstantį ir „Sandraugos“ jau aprašytą šimtus tūkstančių pramonės sektoriaus darbininkų įtraukusį ir mobilizavusį judėjimą. Darbininkų streikas savo visuotine apimtimi jau dabar didžiausias per 15 metų šioje Vakarų Europos milžinėje. Juo raginama atkreipti dėmesį ir imtis neaetidėliotinų priemonių nutraukiant pernelyg ilgai užtrukusį „taupymą“ dirbančiųjų sąskaita ir socialinę nelygybę. Po sekinančių derybų vokiečių pramonės darbininkus atstovaujančiai profsąjungai pavyko susitarti dėl didesnių atlyginimų bei lankstesnio darbo laiko. Tai rodo, jog streikų jėga turi realų poveikį darbuotojų gerovei.

Vokietijos streikai sekė Graikijoje kilusį darbo jėgos sukilimą prieš vyriausybę, taip pat automobilių pramonės darbininkų streikus Rytų Europoje, geležinkelininkų sukilimą Didžiojoje Britanijoje ir susivienijusios dirbančiųjų klasės protestus Irane bei Tunise. Visi šie judėjimai pasaulyje kyla vienas iš kito, iniciatyvos perduodamos ir pozityvūs pasipriešinimo pavyzdžiai užkrečia aktyvistus vis kitose šalyse.

Šioje streikuojančiųjų masėje ne išimtis ir Lietuva, kur pastaruoju metu įvyko itin gausus medikų mitingas, streikavo socialiniai darbuotojai, bruzda mokslininkai, mokytojai, kitų svarbių, tačiau su absoliučiu valdžios nesiskaitymu ir akivaizdžia panieka susiduriančių specialybių dirbantieji. Tikėtina, jog esame liudininkai išties milžiniško pasaulinio dirbančiųjų klasės judėjimo pradžios. O jis gali vesti prie dar didesnės kapitalistų valdomo ekonominio pasaulio griūties nei Didžioji Depresija 1930 m.

Barry Grey (WSWS) ir LPS „Sandrauga“ inf.