Darbuotojų derybinių galių stiprinimas ir priemonės skatinančios įsitraukti / burtis į profesines sąjungas

sandrauga mitingas2018-02-22

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame profesinių sąjungų atstovų susitikime su ministru Linu Kukuraičiu „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis pakvietė valdžios atstovus plėtoti socialinį dialogą ne tik kalbomis, bet ir darbais. Diskusijoje aktualia tema aktyviai pasisakęs profesinės sąjungos pirmininkas ministerijai pateikė pluoštą siūlymų, kurie naujojo Darbo kodekso silpninamas profsąjungas sustiprintų, o žmones paskatintų aktyviau į jas jungtis.

„Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis savo pasisakyme pabrėžė, kad profesinės sąjungos kuriasi tam, kad būtų kompensuotas darbdavio pranašumas prieš dirbančiuosius. Tai palaiko LR Konstitucijos 50 str. bei įvairios Tarptautinės Darbo Organizacijos konvencijos. Dar 1970 m. išleista rezoliucija ,,Dėl profesinių sąjungų teisių ir jų santykio su pilietinėmis laisvėmis“. Čia pateikiamas pilietinių laisvių sąrašas, būtinas taikyti profesinėms sąjungoms. Tai teisė į laisvę ir saugumą, nuomonių ir saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė ir t. t.

„Nagrinėjant šiandieninę derybinių galių stiprinimo ir į profesinių sąjungų veiklą skatinančių įsitraukti priemonių temą turime paklausti, ar darbuotojas dabar yra saugus, o jo saugumas ir laisvės atitinka rezoliucijos reikalavimus nors kiek tiksliau nei prieš 20 metų? Remiantis galiojančiu Darbo kodeksu, darbuotojas kaip fizinis asmuo yra įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Tuo tarpu darbuotojo teisinis statusas apima:

  1. Teisnumą, veiksnumą;
  2. Subjektines teises ir pareigas;
  3. Teisių ir pareigų garantijas;
  4. Atsakomybę.

Šiandien būtina kuo skubiau imtis priemonių koreguojant Darbo kodekso normas ir siekiant visuotinai suprantamo, o ne tariamo socialinio teisingumo įgyvendinimo dėl darbo, darbo sąlygų, socialinių garantijų. Tik saugus darbuotojas, turintis socialines garantijas ir gaunantis normaliai gyventi leidžiantį atlyginimą yra mūsų visuomenės siekiamybė, kuri leistų sustabdyti emigraciją ir užtikrinti Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu, o ne ir toliau būtume tik eilinė užsienio valstybių darbo rinkų donorė“, – savo pranešime žodžių į vatą nevyniojo K. Juknis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui, viceministrei E. Radišauskienei, patarėjui V. Banel bei kitų respublikinių profsąjungų atstovams „Sandraugos“ pirmininkas pateikė savo viziją bei siūlymus dėl socialinio dialogo profsąjunginiu lygmeniu plėtojimo perspektyvos. Tarp aktualiausių įžvalgų paminėtina, kad vis dar nėra jokių skatinimo priemonių nei darbdaviams, nei darbuotojams dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, o tai lemia natūralų kolektyvinių sutarčių pasirašymo stabdymą, nes šiam procesui nesuteikiama pagrindo iš profesinei sąjungai priešingos darbdavių pusės.

K. Juknis susirinkusiesiems priminė, kad profesinių sąjungų negalima tapatinti su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, draugijomis. Būtent profesinės sąjungos savo teisinio atstovavimo galiomis ir lygmeniu yra išskirtinės. Kita vertus ministerija neatlieka net minimalių žingsnių, kad dirbančiuosius ginančios ir juos atstovaujančios profsąjungos būtų visuomenėje nušviestos teigiamai ir pristatomos pozityviai bei naujoviškai, o ne kaip sovietinis antidemoratinis bereikalingas reliktas. Ši nuomonė vis dar gaji tarp didelės dalies dirbančiųjų, tačiau ministerija čia nerodo iniciatyvos.

Darbo ginčų komisijose savo narius dirbančiuosius nuolat atstovaujančios „Sandraugos“ pirmininkas iškėlė ir pastebėjimą dėl to, kad darbo ginčų komisijai priteisus darbuotojui neišmokėtą atlyginimą, darbdaviui nėra skiriama jokia sankcija. Tad vos susimokėjęs priteistą sumą korumpuotas darbdavys ir toliau gali apgaudinėti darbuotojus ir išmokėti pinigus tik po darbo ginčų. Įvedus sankcijas savivaliaujantiems darbdaviams, jie taptų atsargesni, – neabejoja „Sandraugos“ pirmininkas. Susitikimo pabaigoje K. Juknis užsiminė, kad bruzdant įvairių sektorių dirbantiesiems ir remiantis šiuo metu sėkmingai vykstančiais Europos darbininkų streikų pavyzdžiais, Lietuvai būtų pats laikas galvoti apie Nacionalinio streiko kaip visuotinio darbo jėgos katalizatoriaus galimybę.

LPS „Sandrauga“ inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *