Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl pasyvaus budėjimo namuose – aktualus Lietuvos vairuotojams

Kuršėnų AP auto2018-03-21

Metų pradžioje Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė ir Lietuvos vairuotojams itin aktualų sprendimą dėl pasyvaus budėjimo namuose pripažinimo darbo laiku. Profesinės sąjungos „Sandrauga“ nariams VĮ „Kelių priežiūra“, UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ ir kitų autobusų parkų vairuotojams šis ETT sprendimas gali tapti pagrindu įrodant, jog budėjimas namuose turi būti prilyginamas normaliam darbo laikui.

Į Europos Teisingumo Teismą kreipėsi Belgijos teismas dėl R. Matzak bylos prieš Ville de Nivelle dėl pasyvaus budėjimo namuose pripažinimo darbo laiku. Buvo klausiama, ar pasyvus budėjimas namuose gali būti pripažįstamas darbo laiku pagal Darbo laiko direktyvą (2003/88/EB). 2018 m. vasario 21 d. byloje ETT vienareikšmiškai konstatavo, kad negalima nukrypti nuo darbo laiko definicijos, kuri yra nustatyta Darbo laiko Direktyvoje.

Visa tai – išskyrus tuos atvejus, kai nacionalinė teisė nustato palankesnes darbuotojui sąlygas. Ši direktyva vis dėlto nereguliuoja darbo užmokesčio klausimo, t. y. nacionalinėje teisėje gali būti nustatyta, kad esant pasyviam budėjimui namuose mokamas mažesnis darbo užmokestis arba jis visai nemokamas.

Konkrečiu bylos R. Matzak bylos prieš Ville de Nivelle (Belgija) atveju R. Matzak pasyviai budėdamas namuose galėjo būti bet kada būti darbdavio pakviestas į darbą. Jis ne tik, kad privalėjo nedelsdamas atsiliepti į darbdavio skambutį bet kuriuo metu, tačiau ir per vos 8 minutes atvykti į darbo vietą, kur iškart privalėjo vykdyti savo darbines funkcijas. Teismas išaiškino, kad darbdavio reikalavimas būti bet kada pasiekiamam ir atvykti per 8 minučių tarpą yra pernelyg suvaržantis darbuotojo galimybes užsiimti bet kokio pobūdžio asmenine ar socialine veikla, todėl turi būti pripažintas darbo laiku.

„Darbo laiko“ sąvokos pagrindinis kriterijus, remiantis teismo nutartimi, yra nuostata, kad darbo metu darbuotojas yra fiziškai darbo vietoje. Esant poreikiui jis taip pat gali būti darbdavio nesunkiai pasiekiamas, kad nedelsiant būtų pasiruošęs atlikti savo darbines funkcijas. Teismo išaiškinimas nurodo, jog pasyvus budėjimas namuose gali būti pagrįstai nelaikomas darbo laiku tuo atveju, kai darbuotojai yra darbdavio žinioje tik tiek, kad su jais galima susisiekti, bet ne reikalauti bet kuriuo metu prisistatyti į darbo vietą ir vykdyti darbo funkcijas. Apibendrinant, „darbo laikas“ – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje. Darbuotojas čia atlieka savo funkcijas ir pareigas.

Tuo tarpu Lietuvoje darbo laiko ypatumus budint apibrėžia LR Darbo kodekso 118 str. Jo 4 dalyje nurodoma, jog „Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengus atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvus budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką.“ Belieka konstatuoti, kad pagrindu laikant ETT nutartį, ši LR Darbo kodekso nuostata neatitinka Direktyvoje nustatyto darbo laiko apibrėžimo.

Pasyvus budėjimas namuose visuomet pasirengus atlikti darbo funkcijas turėtų būti pripažįstamas įprastu darbo laiku, – parodo Europos Teisingumo Teismo išaiškinimas R. Matzak byloje. Tokiu atveju Darbo laiko direktyva galimai yra netinkamai traktuojama Lietuvos teisėje. Dėl šios priežasties įmanu inicijuoti Darbo kodekso 118 straipsnio reglamentavimo pakeitimus, kurie normalizuotų šiuo metu pasyviai namuose budinčių VĮ „Kelių priežiūra“, UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ ir kitų autobusų parkų vairuotojų darbo apmokėjimo sistemą, nuo kurios kenčiantys darbuotojai yra priversti teisybės ieškotis mindami Darbo ginčų komisijų ir Lietuvos teismų slenksčius.

Parengta pagal LPSK teisininkės J. Cinaitienės inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *