2018-04-19
Balandžio pradžioje „Sandrauga“ kreipėsi į Seimo narius oficialiu raštu prašydama inicijuoti Darbo kodekso pataisas dėl darbuotojų pasyvaus budėjimo pripažinimo darbo laiku. DK 118 str. pataisoms pagrindą suteikia Lietuvos dirbantiesiems itin aktualus Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimas. „Sandraugos“ iniciatyvą palaiko visa grupė Seimo narių, tarp jų – ir pats Premjeras S. Skvernelis, o profesinės sąjungos kreipimasis perduotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Visos Lietuvos dirbančiųjų interesus ginanti ir atstovaujanti Respublikinė profesinė sąjunga „Sandrauga“ siekia, jog pasyvus budėjimas namuose būtų prilyginamas normaliam darbo laikui. LPS „Sandrauga“ šio žingsnio ėmėsi, nes delsimas tik aštrina susikaupusią nenormalią situaciją. Į „Sandraugos“ kreipimąsi atsiliepė būrys Seimo narių, kurie patikino darysią konkrečius žingsnius, kad Darbo kodekso 118 str. būtų keičiamas. Tuo tarpu Seimo narys, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pagal kompetenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai perdavė „Sandraugos“ kreipimąsi. Viliamasi, kad iniciatyvą parodžius ir reikalą spręsti ėmusis pačiam Premjerui, visoje Lietuvoje pasyviai budinčių dirbančiųjų problemos išties bus išspręstos.
Primename, kad nuo 2017 m. vidurio įsigaliojusiame naujajame LR Darbo kodekso 118 str. nurodyta, kad ,,Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengus atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvus budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką.“ Lyginant ankstesnio iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso redakcijos 143 str., jis numatė, kad ,,Į darbo laiką įeina budėjimas darbe ir namuose“.
Teisinį pagrindą LR DK pakeitimui dėl pasyvaus budėjimo namuose sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB. Ji nustato, kad ,,Darbo laikas – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką“. Šios darbo laiko apibrėžties neatitinka dabartinis LR Darbo kodeksas. Remiamasi 2018 m. vasario 21 d. Europos Teisingumo Teismo byla. Į ETT kreipėsi Belgijos teismas dėl R. Matzak bylos prieš Ville de Nivelle dėl pasyvaus budėjimo namuose pripažinimo darbo laiku.
ETT konstatavo, kad darbdavio reikalavimas būti bet kada pasiekiamam ir nedelsiant atvykti į darbo vietą atlikti darbinių funkcijų yra pernelyg suvaržantis darbuotojo galimybes užsiimti bet kokio pobūdžio asmenine ar socialine veikla, todėl turi būti pripažintas darbo laiku. Pagrindu laikant šią ETT nutartį, naujojo LR Darbo kodekso 118 str. neatitinka Direktyvoje nustatyto darbo laiko apibrėžimo, todėl yra iš esmės neteisinga. „Pasyvus budėjimas namuose visuomet pasirengus atlikti darbo funkcijas turėtų būti pripažįstamas įprastu darbo laiku, o jo traktavimas Lietuvos teisėje privalo būti nedelsiant pakeistas.“ – teigia į LR Seimo narius asmeniškai oficialiais raštais kreipęsis ir paties Premjero pritarimo sulaukęs LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Pasak K. Juknio, Darbo kodekso pakeitimą būtina inicijuoti tam, kad būtų normalizuoti šiuo metu pasyviai namuose budinčių kelius prižiūrinčių įmonių, tokių kaip VĮ „Kelių priežiūra“ bei autobusų parkų, kaip UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vairuotojų darbo apmokėjimo sistema. Nuo jos nuolat finansiškai kenčiantys darbuotojai yra priversti teisybės ieškotis mindami Darbo ginčų komisijų ir Lietuvos teismų slenksčius įrodinėdami ir taip aiškų dalyką, jog buvimas darbe darbdavio žinioje turi ir privalo būti apmokamas.
LPS „Sandrauga“ inf.