Darbo rinka Lietuvoje: tarp pesimistinių ir optimistinių perspektyvų

2018-05-17

bedarbiai2018aĮ Užimtumo tarnybą reorganizuojama Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad šiais metais didės įtampa darbo rinkoje ir augs regioninio nedarbo skirtumai, taip pat išliks didėjanti laisvų darbo vietų tendencija. Vis dėlto, specialistai mano, kad nedarbas šalyje turėtų susitraukti bent iki 7,7 pro c., o vasarą jis dar labiau sumažės. Konkurencija turėtų didinti darbo užmokestį, o tai savo ruožtu augins žmonių perkamąją galią.

Sparčiai besikeičianti ekonominė situacija ir Vyriausybės pradėtos vykdyti socialinės reformos lemia nevienareikšmišką darbo rinkos prognozių pobūdį. Numatomos pesimistinės ir optimistinės perspektyvos. Tam apklausta net 4,6 tūkstančiai darbdavių, kurių įmonėse darbuojasi 266 tūkst. šalies dirbančiųjų. Pasak apklausai atrinktų darbdavių atstovų, šiemet numatoma įregistruoti iki 240 tūkst. laisvų darbo vietų. Nepaisant to, darbo birža teigia numatanti įregistruoti iki 270 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš kurių 245 tūkst. bus bedarbiai.

Matome, kad prognozuojamų įregistruoti bedarbių skaičius pralenks darbdavių kuriamas darbo vietas. Dėl šios priežasties į Užimtumo tarnybą reorganizuojama ir net darbą turintiems žmonėms jį keisti padėsianti Darbo birža žada apie 65 proc. darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų. Kvalifikuotai darbo jėgai bus skirta 78 proc. visų darbo pasiūlymų. Deja, išskiriama, kad didės aukštąjį ir profesinį išsilavinimą turinčių bedarbių skaičius. Tuo tarpu jaunimo iki 29 m. registruotas nedarbas išliks apie 4 proc.

bedarbiai2018Darbo biržos atstovai tikisi, jog teigiamą poveikį darbo rinkai turės kai kurie naujojo Darbo kodekso pakeitimai, sudarantys geresnes sąlygas susirasti darbą studijuojančiam jaunimui ar sugrįžti dirbti mažus vaikus auginantiems tėvams. Tikimasi, kad teigiamą paskatą gaus ir aktyvumu išliekant darbo rinkoje pasižymės ir pensinio amžiaus žmonių grupė. Tai švelnins neigiamą demografinių tendencijų poveikį šalies užimtumui, tačiau visiškai jo nepanaikins.

Kvalifikuota darbo jėga ir toliau rinksis emigraciją, o reikiamų darbinių kompetencijų stygius skatins darbo jėgos importą iš užsienio. Tinkamos kvalifikacijos darbuotojų prisipažįsta nerandantys net 3 iš 5 darbdavių. Siekiama išlaikyti esamus darbuotojus jiems didinant darbo užmokestį, o patiriant kvalifikacijos nutekėjimą į užsienį tenka griebtis įsivežtinės darbo jėgos žmogiškųjų išteklių spragoms įmonėse užkamšyti.

Parengta pagal Lietuvos darbo biržos inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *