Ar esame pasiruošę IV-ajai Pramonės Revoliucijai?

darbas gig ekonomika2018-05-27

Garsi sufražistė ir profsąjungietė Mary Macarthur kartą pasakė: „profesinės sąjungos – tai lyg atskirų lazdų ryšulys, jos sujungia atskirus lengvai įveikiamus narius ir sukuria iš jų nesulaužomą jėgą“. Nors modernybėje keičiasi darbo sąlygos ir aplinka, randasi vadinamoji „Gig“ ekonomika, tačiau ši prieš daugiau nei 100 metų ištarta sparnuota frazė šiandien aktuali kaip niekad anksčiau.

Dirbančiųjų judėjimai nuo paskirų solidarizavimosi bandymų, cechų ir pirmųjų profsąjungų jau išgyveno tris pramonės revoliucijas. Ketvirtoji prasideda ir vyksta kaip tik dabar. „Lažinčiausi, kad išgyvensime ir šią“ – neabejoja profesinių sąjungų kongreso TUC regionų organizatorė Lynn Collins. Pasak jos: „Profesinės sąjungos anksčiau buvo aktualios dėl disbalanso darbe tarp darbdavio ir darbuotojo galių išlyginimo. Nes jei dirbantieji veikdavo savo teises mėgindami ginti po vieną, tai niekaip negalėdavo konkuruoti su stipriąją pusę darbo santykių prizmėje atitinkančiu darbdaviu, kuris pasiekdavo savo. Tik darbuotojų veikimas kartu subalansuoja lygiavertiškumą darbo santykių grandinėje“ – teigia L. Collins.

Šios tiesos vis dar kalba ir apie šiandieną, tačiau jų aktualumas kasdien silpsta. Profesinės sąjungos turi prisitaikyti prie kitančios darbo santykių aplinkos ir vadinamosios „Gig“ ekonomikos. Jos pagrindas – tai naujas darbo santykių ir jų samdos principo atsiradimas lygiagrečiai interneto ir išmaniosioms technologijoms. Remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, net 40 procentų visų JAV dirbančiųjų jau 2020 m. bus laisvai samdomi darbuotojai.

NesulauzomiLaisvai trumpalaikiams kontraktams ar atskiriems darbams atlikti samdomi darbuotojai – tai naujojo skaitmeninio amžiaus darbo rinkos fenomenas. Jis užima vis svarbesnį segmentą tarp visų dirbančiųjų. Jau dabar šiems „Gig“ ekonomikos atstovams terminuoto darbo ne biure ar konkrečioje darbovietėje samdomiems darbuotojams priklauso tokios specialybės kaip maisto, įvairių prekių, užsakymų ir siuntų išvežiotojai, kurjeriai, laisvai samdomi privatūs vairuotojai (pvz. „Taxify“), video ir tekstų produkcijos kūrėjai bei kiti panašių specialybių žmonės.

Kintantis darbo pobūdis, darbas iš namų arba neapibrėžtos, „lanksčios“ darbo vietos reikalauja ir kitokios profesinių sąjungų veiklos specifikos. Galbūt tai yra atsakymas, kodėl vis labiau kosmopolitiškame, migruojančiame pasaulyje profesinėms sąjungoms priklauso 6,2 milijonai žmonių, tuo tarpu, kai 1979 m. profsąjungos pasauliniu mastu turėjo net 13 milijonų dirbančiųjų. Dabartinės X, Y, Z kartos nebesupranta, kad už savo teises darbe ir gyvenime reikia kovoti – nes niekas kitas už tave to nepadarys. Tik stodamas į profesinę sąjungą gali tapti nepalaužiamas kaip ir kiti vieningi jos nariai.

Parengta pagal manchestereveningnews.co.uk inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *