2018-06-27
Trečiadienį Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui. Šiuo projektu siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į valstybės tarnybos sąvoką nepatektų ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijos, t. y. pagal siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojais nebūtų laikomi asmenys, atliekantys ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.
Valstybės tarnybos įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Siekiant pareiginės algos nustatymo lankstumo, siūloma nustatyti galimybę į pareigas priimančiam asmeniui taikyti koeficientą iš pareiginės algos koeficientų intervalo. Aukščiausias pareigas einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga (be intervalo). Projekte siūloma vietoj įstaigų skirstymo į 5 grupes valstybės tarnautojų pareiginei algai nustatyti 3 grupes. Taip pat siūloma atsisakyti visų priemokų ir priedų, kurie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti skiriami valstybės tarnautojams, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Taip pat siūloma, kad įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertintų šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas.
Projekte siūloma nustatyti ir nuotolinio darbo galimybę, t. y. sudaryti galimybę valstybės tarnautojui jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinus su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti nuotoliniu būdu.
Numatoma, kad į įstaigų vadovų pareigas būtų priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Asmuo negalėtų eiti tos pačios valstybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be kitą ko, numatoma tikslinti kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, derinant jas su naujos redakcijos Darbo kodeksu. Valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis; siūloma valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžių (įvertinus valstybės tarnybos specifiką).
Valstybės tarnybos įstatyme numatoma įtvirtinti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją. www.lrs.lt