2012-08-14
Pateikiame dirbančiųjų mintis apie profesine sąjunga, jų perspektyvas:
Profsąjungų tikslas – ginti darbuotojų teises, kurias pažeidžia darbdaviai. Realybė, t.y. gausybė faktų rodo, įžūlų darbuotojų išnaudojimą, dažnai jiems liepiant dirbti viršvalandžius, ar kenksmingomis sąlygomis, nesuteikiant sveikatos apsaugojimo priemonių arba piktavališkai reikalaujant dirbti pilną darbo dieną už pusės etato atlyginimą ir pan. Daugeliu atveju, darbuotojai užduoda sau klausimus, t.y. kodėl jie tai turi daryti, jeigu tai jiems nepriklauso. Išsilavinę žmonės supranta gilesnę „problemos“ esmę ir galbūt net būdus kaip „kovoti“ su juos išnaudojančiais darbdaviais. Kyla klausimas, kaip gali darbuotojas apginti savo teises, jeigu paniškai bijo savo vadovybės (kažkodėl tai labiau būdinga vyresnio amžiaus darbuotojams, kurie net nesuvokia kaip galima išdrįsti prašyti darbdavio didesnio atlyginimo, negu kad yra siūloma ir pan.). Ši darbuotojų baimė leidžia manyti, kad tai yra ankstesnės, t.y. Sovietų valdžios dar likęs reliktas, vertęs žmones darbščiai vykdyti visus pavestus darbus. Laimei gyvename nepriklausomoje valstybėje, kurioje darbuotojai be savo pareigų turi dar ir savo teises. Vienintelė užduotis – žinoti kaip jomis efektyviai pasinaudot. Kaip jau minėta, profsąjungų tikslas ginti darbuotojus, kad jie jaustųsi saugūs iškilus problemai darbiniuose santykiuose su darbdaviu ir nesijaustų visiškai bejėgiai, todėl tapimas profsąjungos nariu nėra prabanga arba betikslis pinigų švaistymas, bet būtinybė.
Ką turėtų daryti politinės struktūros santykiuose su profesinėmis sąjungomis ?
Subalansuotose profsąjungų ir politikų santykiuose turėtų būti nuolatinis keitimasis informacija, strategijų derinimas su profsąjungomis, o ne vienašališkas jų kūrimas, teikimas pasiūlymų ar rekomendacijų dėl teisės aktų keitimo, susijusių su darbo sritimi, aktyvus įtakojimas politinės sferos tam, kad galėtų įgyvendinti savo išsikeltus tikslus, nes būtent profsąjungos turėtų užtikrinti, kad politikų žodžiai, pasižadėjimai atitiktų jų realius veiksmus ir t.t.
Kiekvienos profsąjungos svarbiausi tikslai turėtų būti: ginti darbuotojo interesus ir darbdaviui paaiškinti sprendžiamos problemos esmę, darbo sąlygas (ypač tas, kurios daro kenksmingą poveikį sveikatai), pagelbėti darbuotojui derybose su darbdaviu dėl atlyginimo pakėlimo, atostogų pailginimo tiems, kurie dirba kenksmingomis arba stresą keliančiomis sąlygomis. Profesinės sąjungos privalo deramai ginti, atstovauti darbuotoją ne tik santykiuose su darbdaviu, bet dėl kintančios teisinės bazės nuolat palaikyti ryšį su valstybinėmis institucijomis bei įstatymo leidėju. Ar visos profesinės sąjungos tinkamai atlieka savo funkcijas -tai kita aktuali tema, kurią gvildensime ateityje.
R. D