2012-09-19
Savo puslapyje rugsėjo 12 dieną rašėme, kad ,,Sandrauga“ dėl Policijos veiklos įstatymo projekto rengimo kuriozų kreipėsi į Seimo valdybos narius. ,,Sandraugos“ teisininkai nustatė, kad, siūlant Policijos veiklos įstatymo pakeitimus, tarsi niekam neužkliuvo LR PVĮ 87 straipsnio 1 d. siūloma pataisa „policijoje pareigūnų interesams ginti gali veikti tik viena profesinė sąjunga“.
Iš Seimo kanceliarijos gavome atsakymą, kad mūsų reikalavimai ir pasiūlymai iš naujo perduoti nagrinėti Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams. Taip pat mūsų pasiūlymas bus svarstomas Seimo valdybos posėdyje. ,,Sandraugai“ pradėjus aiškintis šio įstatymo projekto rengimo teisėtumo, pagrįstumo reikalus žaibiškai pasikeitė ir VRM ministro pozicija, kuri iki šiol buvo tokia pati kaip departamento. Prisimintos socialinės garantijos ir netgi 2009 m. sumažintų algų atkūrimas. Šis atvejis dar kartą parodo, kaip svarbu, kad tokiose ypač svarbiose institucijose būtų nepriklausomos profesinės sąjungos.
Atkreipiame dėmesį, kad vidaus reikalų ministro A. Meliano ir Policijos departamento vadovo S. Skvernelio 2012 m. birželio mėn. pristatyta ir Seimo užregistruota nauja Policijos veiklos įstatymo redakcija, buvo ypač patraukliai įvilkta į pareigūnams numatomų socialinių garantijų, lankstesnės darbo užmokesčio sistemos, skatinimo, lengvesnio policijos reorganizavimo, išsilavinimo įgijimo ir kitas vizijas.
Policijos departamento vadovas S. Skvernelis aiškino, kad įstatymas sutvarkys teisinę aplinką, įdiegs darbo užmokesčio sistemą, kuri priklausys nuo pareigūno konkretaus, realaus darbo, kuri bus lanksti, priklausys nuo darbo rezultato. Šioje vietoje ,,Sandrauga“ pažymi, kad teoriškai strateguojant ,,užmiršta“ paaiškinti, kaip tie rezultatai bus nustatinėjami, pavyzdžiui, areštinių pareigūnų, budėtojų, operatyvinių grupių darbuotojų, dirbančių visą parą, darbo rezultatai kaip pagaliau už gerą darbą bus nustatomi atlyginimai poskyrių, skyrių, komisariatų valdybų vadovų, jų pavaduotojų ir t. t., kurie protokolų nerašo, medžiagų netiria ir bylų nenagrinėja.
Gąsdinimai, kad pareigūnų atrankos sistema ir reikalavimai darbe labai griežtės, kad nustatyta patikimumo sistema ir galimybė atleisti pareigūną neišlaikius lojalumo testo irgi aštriai kritikuotina. Verslo kriterijų ir viešojo sektoriaus sistemų painiojimas valstybės tarnyboje, pareigūnų supriešinimas iš vidaus, kai prioritetas bus ne komandinis, vienijantis darbas, o siekis bet kokia kaina išryškinti asmeninius lojalumo bruožus pasireikš ,,įstatymo reikalavimu“, kaip įtikti viršininkui. Įskundimų, pataikavimo skatinimas dangstantis lojalumo sąvoka – ne pats geriausias sprendimas užtikrinant skaidrumą ir pareigūno profesijos patrauklumą visuomenėje.
Europos Sąjungos šalyse konsultavimo ir informavimo procedūros su darbuotojų atstovais neatsiejamos sprendžiant darbo, ekonominius, socialinius klausimus. Tikėkimės, nei ministrui, nei generaliniam komisarui ateityje nereikės įrodinėti ir ginti visuotinai žinomų ir įstatymai saugomų vertybių.
Pirmininkas Kęstutis Juknis