Šiais metais Ministras nesidomėjo AB ,,Kelių priežiūra“ darbininkų besitęsiančiomis bėdomis

Ilgai eitas kelias iki kolektyvinės sutarties AB „Kelių priežiūra“ pasirašymo ir jau ne kartą viešumoje nagrinėjama ir aptariama AB “ Kelių priežiūra“ darbininkų tragiška padėtis. Šioje įmonėje įprasta, jog darbdavys laviruoja tarp įstatymų sąvokų ir vis dar menkina darbuotojus pasinaudodamas esminėmis įstatymų spragomis. Nors minimos įmonės darbuotojai ir taip kone kasdien pluša itin sunkiomis, kartais net antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau bendrovės vadovybė, pasitarusi su trupinių nuo valdžios stalo besitikinčiomis, save  profesinėmis sąjungomis vadinančiomis organizacijomis, nusprendė dar labiau pasityčioti iš dirbančiųjų.

Šiai dienai prieita prie tokios situacijos, jog kolektyvinės sutarties projektas vėl neproporcingai naudingesnis darbdaviui, o apgaule pateikiant darbuotojams ne visą kolektyvinės sutarties projektą, o tik SANTRAUKĄ kuri kaip miražas pateikia tik vieną šio dokumento pusę „Kelių priežiūra“ darbininkai verčiami ją pasirašyti t. y. užsimauti kilpą ant kaklo darbo santykiuose ir leisti toliau būti įžūliai išnaudojamiems. LPS ,,Sandrauga“ nariai, dirbantys  AB ,,Kelių priežiūra“ klausia ne tik mūsų bet ir LR susisiekimo Ministro – kodėl generaliniam direktoriui leidžiama taip neteisingai elgtis su žmonėmis?

Pažymėtina, kad šią kolektyvinę sutartį savo parašais patvirtino Marijampolės, vakarų regiono darbuotojų ir „Solidarumas“ profsąjungų atstovai. Lietuvoje, kaip ir visur yra visokių „darbuotojų atstovų“– vienos gina darbuotojų interesus, o kitos – paklusniosios ir vienareikšmiškai atsidavusios darbdaviui.

Dėl esamos sback-view-standing-engineer-small-asphalt-roller-duty-repairing-repairing-asphalt-road-workers-road-construction-industry-teamwork_157563-1-1ituacijos ir sveikam protui prieštaraujančių nuostatų nurodytų VĮ ,,Kelių priežiūra“, LPS ,,Sandrauga“ jau anksčiau kreipėsi dėl destruktyvaus socialinio dialogo su įvairiomis bendrovėmis, tačiau nei viena valstybinė institucija, kuriai priklauso prižiūrėti įstatymų laikymąsi, nerodo jokios iniciatyvos spręsti susidariusią situaciją. Juk nenormalu, kad imperatyvių darbo kodekso nuostatų reikšmę reikia įrodinėti darbdaviams arba valstybinių institucijų vadovams, bendrovių valdybų nariams.  Po nedidelių korekcijų, bendrovė  vis tiek į  kolektyvinės sutarties projektą įrašė tokias nuostatas, kurios dar labiau leis išnaudoti darbininkus, verčiant juos dirbti viršvalandinį darbą. Paprastas pavyzdys:  jei Darbo kodeksas leidžia maksimalią viršvalandžių trukmę iki 180 valandų per metus, tai Generalinis direktorius su DARBDAVIAMS ATSTOVAUJANČIŲ ,,profsąjungų“ veikėjais nusprendė, kad darbuotojai dirbs 260 valandų viršvalandžių per metus!!! O viršvalandinį darbą darbininkai dirbs ne taip , kaip nustato Darbo kodeksas, bet ,,esant gamybiniam būtinumui“!. Tai apgailėtinai bjaurus laviravimas tarp sąvokų. Susisiekimo ministerijos vadovai turėtų paaiškinti  AB ,,Kelių priežiūros“ vadovui, kad profsąjungų pagrindinė misija – ginti ir atstovauti dirbančiuosius, o ne rinkti informaciją iš dirbančiųjų ir ją perdavinėti darbdaviui.

Taip pat šioje sutartyje profsąjungų atstovai įsipareigoja ,,laiku informuoti darbdavį apie sužinotą informaciją iš darbuotojų“.  Tai akivaizdus profesinės sąjungos idėjos ir principinių nuostatų menkinimas. Šiuo punktu šiurkščiai nusižengiama Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo  3str. kuriame nurodoma, jog draudžiama darbdaviams, asmenims kištis į profsąjungų veiklą. Taip siekiama, jog darbuotojai neturėtų jokio atramos taško ir būtų mėtomi pagal darbdavio norus, negalėdami apginti savo teisių.

Visi argumentai dėl galimo nelaimingų atsitikimų padidėjimo, neigiamos įtakos sveikatai, šeimyniniam gyvenimui bei bendrovės veiklai Susisiekimo Ministerijos – nepasiekė, nors turėjo pasiekti.

LPS ,,Sandrauga“ mano, kad tokiu Lietuvai sunkiu metu naudotis proga ir  bet kokia kaina siekti pelno, bei dar labiau skurdinti darbininkus tiesiog netoleruotina. Tikėkimės kad Susisiekimo Ministras ras galimybę perskaityti VĮ „Kelių priežiūrą“ „šedevrą“.

VĮ „Kelių priežiūra“ administracija pateikdama  Kolektyvinės sutarties Santrauką 2020 12 18 kreipėsi į  šioje įmonėje dirbančius darbininkus:

„Džiugu, kad po ilgo šalių dialogo pavyko pasiekti susitarimą. Svarbu turėti bendrą tikslą vieningai atstovauti darbuotojų interesus ir žengti ta pačia kryptimi.“

Manome, kad toks susitarimas ir kryptis žmones grąžins tik į tamsą, į praeitį…

„Sandrauga“ daugiau nei 20 metų įvairiose situacijose gynė ir ateityje gins darbuotojų interesus. Svarbiausia, kad žmonės žinotų ir skirtų pelus nuo grūdų.“…- sako LPS „Sandrauga“ pirmininkas K .Juknis .

To ir linkime ateinančiais metais!

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Vairuotojų antplūdis LPS „Sandrauga“

Tarpšventiniu laikotarpiu, ypač šiais metais, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pastebi didelį tolimųjų reisų vairuotojų, stojančiųjų į mūsų organizaciją, skaičių. Šis reiškinys nėra toks ypatingai džiugus, kai supranti, jog žmonės ieško pagalbos kas galėtų apginti ir padėti prieš savivaliaujančius darbdavius.

Pagrindinė šio antplūdžio priežastis neišmokėti ir neišmokami atlyginimai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Turbūt visi puikiai žino posakį, jog prieš Naujuosius metus reikia visas skolas grąžinti. Tačiau darbdaviai nesijaučia skolingi. Jie net gudrauja pakišdami pasirašyti pinigų kasos pajamų orderius ir aiškindami jog vairuotojas pinigus gaus kai pasirašys. Tačiau žmogui pasirašius, darbdavys pamiršta apie „kažkokius pinigus“. Taip pat atsiranda atvejų, kuomet darbuotojas po ligos grįžta į darbą, o darbdavys jam pareiškia: – „ pasirašyk orderį, tada gausi pinigus už nedarbingumą, jei nepasirašysi, negausi.“ Viskas atrodytų neblogai, tačiau žinant, kad kelis mėnesius žmogus negauna atlyginimo,  kai darbdavys mosuoja keletą šimtų eurų prieš nosį, aiškiai supranti, kad pasirašius, nesulauksi dar vieno atlyginimo. Veikiant pagal tokia sistemą – parašas yra, vadinasi pinigus gavai. Jau yra apgautas ne vienas transporto sektoriaus darbuotojas. Ar iš tikrųjų buvo išmokėti pinigai, niekas negali sužinoti ir ko gero nelabai kam įdomu… Šie nesąžiningi pavyzdžiai plinta kaip korona virusas.

Prisiminkime, kad vairuotojai gyvena kabinoje kaip „būdoje“ ir mėnesiais nebūna namuose su savo šeimomis. Darbdaviai apgaudinėdami su žmonėmis elgiasi lyg su šunimis. Vienjungtineje-karalysteje-istrige-sunkvezimiu-vairuotojai-patiria-dideliu-sunkumu-5fe3666cf259bas kitas atvejis, kuomet vairuotojam reisų metu yra užsakomi viešbučiai pernakvoti, pailsėti, išsimaudyti. To reikalauja tarptautiniai teisės aktai. Kai kuriose Europos valstybėse tokios sąlygos vairuotojams yra įprastos. Net ir pasikraunant ar išsikraunant krovinius, įmonėse yra pasamdyti krovėjai, kad vairuotojas tik vairuotų ir nereikėtų papildomai sveikatą gadinti iškraunant krovinį. Ši praktika taikoma ne vien dėl vairuotojų, bet ir taupant darbo laiką bei krovinių kokybę, nes krovėjai gali greičiau ir saugiau iškrauti krovinius. Lietuvoje kaltas beveik visada lieka žmogus, o ne už darbo organizavimą atsakingas darbdavys.

Užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje taip pat neišvengia apgaulių. Į LPS „Sandrauga“ kreipiasi Baltarusijos bei Ukrainos piliečiai, dirbantys Lietuvos transporto įmonėse. Mūsų šalies transporto sektoriaus įmonių vadovai „garsina“ Lietuvą nesąžiningais veiksmais ir į vergiją primenančiu darbu už kurį numeta vos keletą šimtų eurų. Kai kurias atvejais darbdaviai galimai skatina net diskriminacijos apraiškas, kurios pasireiškia darbo užmokesčio skirtumu už tą patį darbą.

Tad kodėl mes vis dar stebimės, kad Lietuva visada yra pirma nuo galo. Akivaizdžios problemos ir įstatymų spragos iki šiol buvo stumiamos į šoną, paliekant viską spręsti tik darbo ginčų komisijoms. Bet juk ir kitos institucijos turi greitai ir operatyviai atlikti savo darbą. Rašykite mums, siūlykite idėjas kurias anksčiau ar vėliau įgyvendinsime mes visi kartu. Nesidairykime į Seimą, Vyriausybę – jie niekada neturėjo ir neturės nei laiko, nei pinigų…..

Aut: Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“

Kultūrinėje veikloje – nekultūringi veiksmai

Kuomet švenčių laikotarpis turėtų būtu tyras, jaukus ir apsuptas ramybe, kai kuriems žmonėms darbo dienos yra įtemptos ir pilnos nežinios dėl savo ateities.

Lietuvos profesinę sąjunga „Sandrauga“ teisininkus, pasiekė muziejininkų prašymai padėti prieš šiuo metu darbdavių vykdomus perversmus. Šie žmonės kreipėsi į LPS „Sandrauga“ iš kitos profsąjungos, kuri kaip ir jie patys įsitikino, „bendradarbiauja“ su darbdaviais ir užmiršta pagrindinę prievolę – ginti ir atstovauti žmonių interesus.

Dirbantys minimame muziejuje teigia, kad apmokėjimo už papildomą darbą čia nėra. Valdžia nusprendė atleisti darbuotojus pagal DK 57 str. 1 d. 1d., perteklinę darbo funkciją. Tačiau tuo pat metu priimami nauji darbuotojai. Taip pat darbo sutartys naujai sudaromos, po įspėjimų apie darbo santykių nutraukimą.

Darbdaviai teinoch-v-muzee-2-akteri-filma_2gia, kad mažina darbuotojų krūvį dėl mažėjančio finansavimo iš Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijos, tačiau akivaizdu, kad tai tik atsikalbinėjimai išsisukinėjimai, nes faktiškai yra priimami nauji darbuotojai. Taip vietoj įsakymo laikinai dirbti tam tikras pareigas, prie darbo sutarčių atsiranda prierašai terminuotai darbo sutarčiai. Žmonės galimai dirba mėtomi tarp pareigybių, kurių aprašymai vargu ar atitinka faktiškai atliekamas funkcijas .

Galima daryti prielaidą, kad muziejaus darbuotojai dirba nuo termino iki termino, o tarp terminų „taupant lėšas“ laikinai perkeliami į kitas pareigybes.

LR DK 68 str. 1 d. numato, kad maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis.

Būtent šia išskirtine Darbo kodekso sąlygą naudojasi Žemaitijoje įsikūrusio muziejaus vadovai. Jiems dirbantys žmonės nuo tokio mėtymo „nuo vieno darbo prie kito“, yra pasimetę. Jiems nėra aiškus apmokėjimas už darbą, taip pat kai kurie gavę įspėjimą apie atleidimą galvoja, kad yra atleidžiami tik iš vienų jų turimų pareigybių.

Kultūros darbuotojai tikisi, jog Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ taps kardu perkirsti vadovų supainiotą „gardijaus“ mazgą.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Profesinės sąjungos „Sandrauga“ Kalėdinė žinutė pareigūnui

Šiandien Regionų apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino Kauno apskrities patrulių rinktinės vado Gintaro Gatulio skundą. Pareigūnas, nesutikdamas su tarnybinės veiklos vertinimo išvada, nusprendė su tuo nesitaikstyti ir savo teises ginti teisme.

Po beveik metus trugatuliskusio alinančio proceso Regionų apygardos teismo teisėja Janina Vitunskienė nusprendė panaikinti vertinimo komisijos išvadą, kuriuo Pareigūnas įvertintas „patenkinamai“. Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotas iš naujo atlikti Gintaro Gatulio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą. Vertinimo komisijos posėdyje neabejotinai dalyvaus ir LPS „Sandrauga“ atstovai.

„Tai dar vienas puikus pavyzdys, kad visi LPS „Sandrauga“ nariai, tvirtai pasiryžę ieškoti teisybės ir ginti savo teises, tai būtinai pasieks. Mes garantuojame savo nariams ne tik teisinį atstovavimą, bet ir kitokią pagalbą.“ – sakė LPS „Sandrauga“ Pirmininkas Kęstutis Juknis.

Liūdina tik tai, kad dėl tokio valstybinių institucijų neapdairumo vertinant savo darbuotojus švaistomas ne tik teismų laikas bei mokesčių mokėtojų pinigai. Šis faktas verčia svarstyti kiek sąžiningai ir pareigingai Lietuvos žmonėms dirbančių pareigūnų galimai taip pat yra įvertinti netinkamai, tokiu būdu ne tik sumenkinant jų darbo pasiekimus bet ir nuskriaudžiant juos materialiai.

Absoliuti dauguma pareigūnų savo gyvenimą yra pašventę tarnybai ir davę priesaiką. Linkime kuo geriausios sveikatos ir sėkmės Jūsų visų tarnyboje.

Su geriausiais linkėjimais,
LPS „Sandrauga“ kolektyvas.

Narkotikai laisvės nesuteikia!

Šiais metais po Seimo rinkimų, nemažas būrys konservatorių ir liberalų parašais Lietuvos Respublikos Seime užregistravo teisės akto projektą, kuriuo siūloma netaikyti baudžiamosios atsakomybės už disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Narkotinių medžiagų kiekiai bus nustatomi sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Kai kurių narkotinių medžiagų kiekiai yra nepakitę nuo pat 2003 metų, kuomet ir buvo priimtas minėtas įsakymas (Kanapės – iki 5 g., MDMA – iki 0,2 g., kokainas ir amfetaminas – iki 0,2 g. Ir t. t.). Tačiau kas gali nustatyti ir sureguliuoti mažo narkotikų kiekio poveikį organizme? Juk psichotropines medžiagos kiekvieno asmens organizmą veikia individualiai.7126598975-narkotikai Ilgą laiką vartojant, šie „prieparatai“ organizme padaro nepataisoma žalą. Pakinta žmogaus išvaizda, aktyvumas, socialinė aplinka, prastėja koncentracija. O apsvaigęs nuo narkotikų žmogus negali skaidriai suprasti savo veiksmų bei emocijų. Visame pasaulyje laikoma, kad narkotikai – blogis.

Ko gero pamirštama, kad sugriežtinus bausmes ir apsunkinus psichotropinių medžiagų judėjimą, narkotinių medžiagų gamintojai ir platintojai stengiasi narkotines medžiagas padaryti kuo labiau koncentruotas, tai yra stipresnes. Natūralu, kad nuo 2003 m. griežtejant kontrolei ir tobulėjant narkotikų gamintojų išmonei šiuo metu narkotinės medžiagos yra kur kas labiau koncentruotos. Dėl šios priežasties, manytina, kad prieš priimant minėtą įstatymą būtų tikslinga peržvelgti ir teisės aktus, nurodančius koks narkotinių medžiagų kiekis yra laikytinas nedideliu ir „geru“

Taip pat, priėmus šį įstatymų projektą be abejo reikės konkretizuoti ir svarstyti įstatymų, reglamentuojančių narkotikų vartojimą, pakeitimus. Tad nusimato ilgas ir vargu ar naudos duodantis procesas, kurio iniciatoriai siekia perversmo bet kokiu būdu.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad priėmus šį teisės aktą, žmonės nepamirš juo manipuliuoti. Galima nuspėti, jog padidės rizika darbe ir pareigūnams kurie patruliuoja keliuose ir vyksta į iškvietimus,   nes pastaruoju metu sustabdoma vis daugiau nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų. Taip pat daugiau atsiranda buitinių konfliktų dėl neadekvačių asmenų, o pareigūnai privalo rizikuoti savo gyvybe, siekdami apsaugoti aplinkinius. Manytina, kad sprendimas turi būti išdiskutuotas, paremtas moksliniais tyrimais ir su nepriekaištingai sustyguota lydimąja medžiaga. Norėtųsi matyti daugiau argumentų bei užsienio šalių pavyzdžių, kuriose atsispindėtų tokio teisinio reguliavimo pakeitimo rezultatai. Lietuvos žmonės turi teisę apsvarstyti ir remtis ne tik vienos šalies pavyzdžiu. Lietuvos valdžia nori perimti skandinavišką gyvenimo būdą, tačiau nepaiso priežasčių kodėl dar daugelis senųjų Europos valstybių nėra legalizavusios mažo narkotikų kiekio disponavimo. Kodėl pragyvenimo lygio, pakelti iki skandinaviško pragyvenimo lygio, išrinktieji valdžios atstovai nenori, nesunku suprasti. Viena bėda nevaikšto. Dar nesibaigus pandemijai į Seimą pakliuvę asmenys, nesuvokia, kad po tokių projektų patvirtinimo, mirtingumas šalyje padidės ne nuo Covid – 19 …

 

Teisės akto projektas:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/93e67610396011eb8c97e01ffe050e1c

Įsakymas dėl nedidelio kiekio nustatymo:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.210215?jfwid=ynzi5hkyp

 

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė